Aleksas Bronšteinas, mokslininkas iš Tel Avivo, kartu su kolegomis sukūrė dar vieną piratinių filmų ieškojimo būdą internete, rašo TechEye.
Mokslininkas pasiūlė ant kiekvieno filmo kadro uždėti virtualų žymių tinklą. Šių tinklų visuma sudaro filmo „genetinį kodą“. Toks kodas naudojamas nelegalių filmo kopijų aptikimui.
Mokslininkus įkvėpė tai, jog kiekvienas gyvas organizmas turi DNR kodą, pagal kurį galima indentifikuoti pagrindines organizmo savybes. Kodėl panašios sistemos nepritaikius ir vaizdinės medžiagos indentifikacijoje? Tereiktų patikrinti nelegalių interneto svetainių turinį ir jei jose būtų užfiksuotas virtualus originalaus filmo “genetinis kodas”, iš karto galima nustatyti piratavimo faktą.
Bronšteinas mano, kad šio metodo privalumas tame, kad jis leidžia aptikti internete net tas piratines filmų kopijas, kurių vaizdo kokybė ženkliai skiriasi nuo originalo. Pavyzdžiui, jei vaizdas nėra ryškus, iškraipytos spalvos arba pakeistos ekrano proporcijos. „Genetinis kodas“ veikia ir tuo atveju, jei iš filmo pašalinti kai kurios scenos arba buvo įdėtos naujos.
Mokslininkas mano, kad filmų identifikavimo būdas pirmiausia bus įdomus video failų talpinimo servisams, dauguma kurių iki šiol negali aptikti piratinių failų, jei juose padaryti pakitimai.
Tai jau ne pirmasis pasiūlymas, kaip programiškai būtų galima nustatyti piratinius video filmus. Praėjusiais metais kompanija „NEC“ taip pat skelbėsi sukūrusi piratinių video failų atpažinimo sistemą, veikiančią panašiu principu į jau aprašytą.
(No Ratings Yet)
Loading...