Žmonės turi „šešių valandų langą“, per kurį įmanoma ištrinti prisiminimus, keliančius baimę, tyrimo metu nustatė mokslininkai.
Tokia galimybė atsiveria, kai žmogus iš naujo prisimena, kas jam yra nutikę. Anot Niujorko universiteto tyrėjų komandos, tada atsiveria „susitaikymo langas“ – ribotas periodas, per kurį prisiminimas gali iš blogo būti pakeistas geru.
Mokslininkai tikisi, kad žurnale „Nature“ publikuojamas jų darbas galiausiai taps pagalba turintiems psichologinių sutrikimų ar kenčiantiems nuo potrauminio streso.
„Tai pirma studija, kur be vaistų panaudojimo gautas rezultatas, kaip galima negrįžtamai pakeisti prisiminimą“, – sako Niujorko universiteto psichologijos profesorė Elizabeth Phelps.
Tarkime, pamatome gyvatę: tuo metu mūsų smegenys ištraukia visą informaciją, kurią praeityje apie jas sukaupėme, pavyzdžiui, kai viena vos neįkando. Grįžtant šiems prisiminimams atsiveria tarsi atminties vartai, kai atsiminimas tampa prieinamas manipuliacijai, rašo „LiveScience“.
Ankstesnėse studijose yra padaryta išvadų, kad tokie vartai atsiveria praėjus 3-10 minučių, kai iš naujo išvystame gyvatę (ar kokį kitą baimę keliantį dalyką). Dabar išaiškinta, kad atviri jie lieka mažiausiai valandą, bet ne ilgiau nei šešias.
Tyrėjai laiko tarpą sako apibrėžę per bandymus su savanoriais.
Tyrimo dalyviams kompiuterio ekrane buvo rodomi spalvoti langeliai. Mėlynos spalvos pasirodymą sekdavo lengvas elektros šokas, todėl savanoriai į tokį langelį ėmė reaguoti su baime.
Kitą dieną jiems vėl buvo parodytas tas pats mėlynas kvadratėlis, sukeliantis praėjusios dienos priminimus, kuriais norėta „atverti dalyvių atminties langą“. Tačiau šįkart langelio nesekė elektros šokas, taip bandant parodyti, jog jo pasirodymas dabar yra saugus.
Viena savanorių grupė išvydo langelį, nepatyrė šoko, o dar kartą langelis (vėl be šoko) jai buvo parodytas po 10 minučių, nes tyrėjai žinojo, kad „susitaikymo langas“ po tiek laiko jau turi būti atsivėręs, todėl nauja informacija galės būti „užrašyta“ ant senesnio prisiminimo ir išsaugota.
Antrai dalyvių grupei blogus prisiminimus keliantis mėlynas langelis be elektros šoko buvo parodytas tik vieną kartą. Trečioje grupėje jis buvo parodytas dukart, tačiau antrasis kartas buvo po 6 valandų.
Mokslininkai teigia, kad tą dieną visi dalyviai jautėsi nebebiją mėlynojo langelio, tačiau kitą dieną bandymai parodė, jog antrojoje ir trečiojoje grupėje baimė grįžo.
Kad išsiaiškintų, ar blogi prisiminimai negrįš patiriant stresą, pirmosios grupės savanoriams iš pradžių buvo pritaikytas elektros šokas, o tada vėl parodytas mėlynas langelis. Baimė negrįžo.
Tyrėjai atliko ir daugiau panašių eksperimentų.
Iki šiol terapijos metodas buvo toks, kad pacientas iš naujo turi susidurti su savo baimės objektu, tačiau saugioje aplinkoje. Vis dėlto buvo žinoma, kad po tokios procedūros baimė gali nesunkiai grįžti stresinėje situacijoje. Dabar tampa aiškios ir papildomos sąlygos atminties slopinimui.
Tyrimui vadovavusi mokslininkė Elizabeth Phelps sako: „Gali būti, kad laikas atlieka svarbesnį vaidmenį baimės kontrolėje nei buvo manoma anksčiau. Mūsų gauti rezultatai siūlo ne farmakologinį, o natūralistinį požiūrį, siekiant veiksmingiau valdyti emocinius prisiminimus.“
Potrauminio streso sutrikimų ekspertė Londono psichiatrijos instituto profesorė Anke Ehlers teigia: „Kalbėjimas apie traumuojančius prisiminimus tikrai gali padėti. Tai dažnas terapijos elementas. Žmonėms reikia suprasti, kad juos gąsdina prisiminimai, o ne dabartinė realybė.“
(No Ratings Yet)
Loading...