Jūsų DNR atsakinga už tai kiek jūs rūkote, ir ar jums išsivystys plaučių vėžys, ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Vašingtono universiteto medicinos mokyklos tyrėjų atliktas tyrimas yra pirmasis tokio didelio mąsto tyrimas susiejęs genetiką, rūkymą ir ligas. Tyrėjai išstudijavo 38000 rūkalius ir išsiaiškino, kad du genų grupių variantai 15 chromosomoje padidina riziką visoms šioms problemoms.
“Mes sujungėme kartu konsorciumą iš viso pasaulio ir išanalizavome DNR variantus, kurie mūsų žiniomis sukelia biologinius pakitimus rūkaliuose.” – sako tyrimo vyresnioji tyrėja Laura Jean Bierut. “Mes sugebėjome parodyti, kad abu variantai paveikia kiek asmuo rūko. Tada mes parodėme, kad to paties modelio variantai kalti dėl plaučių vėžio ir LOPL susirgimų.”
Nikotinas, pagrindinė medžiaga cigaretėse sukelianti priklausomybę, jungdamasi prie ląstelėse esančių nikotino receptorių. Pastarieji genetiniai tyrimai susiejo dalį 15 chromosomos, kurioje yra svarbūs nikotino receptorių genai. Mokslininkai ieškojo atsakymų būtent šiuose genuose (CHRNA5, CHRNA3 ir CHRNB4). Įvairių formų nikotino receptoriaus genai buvo susieti su asmens rūkymo kiekiais, ir nenuostabu, kad didžiausi rūkaliai turėjo didžiausią rizikos laipsnį susirgti plaučių vėžiu ir LOPL.
Visos keturios grupės nustatė nikotino receptorių geno svarbą 15 chromosomoje.
CHRNA5 genas funkcionuoja tiek smegenyse, tiek plaučiuose. Jis aktyvus smegenų regionuose, kurie atsakingi už žalingus įpročius, priklausomybę.
“Smegenyse yra atlygio centras” – sako Bierut. “Šis Centras aktyvuojamas su priklausomybe, ir genas yra neabejotinai aktyvus šiame smegenų regione. Tačiau genas kartu funkcionuoja ir plaučiuose, o tai reiškia, kad mes turime užduoti klausimą, kada genas formuoja patologinę priklausomybę, o kada veikia kaip ligų sukėlėjas.”
Ji sako, kad genų variantai nenusako ar žmogus rūkys, tačiau pasako ar asmuo bus lengvas rūkalius (surūkoma mažiau nei 10 cigarečių per dieną), ar sunkus (prisidegantis daugiau nei 20 kartų).