Vienas iš tariamai geriausiai išstudijuotų bei mažiausiai įdomus Marso regionas gali perrašyti visą planetos istoriją.
Dauguma mokslininkų nežiūrį į tas vietas, kurios anksčiau jaubuvo išstudijuotos. Po daugelį metų trukusių tyrimų, mokslininkai priėjo išvadą, kad Hasperijos slėnis yra padengtas lava. Nei vienas Marso zondų šios vietos taip ir neištyrė, nes mokslininkai manė, kad planetoje yra ir svarbesnių tyrinėjamų vietų.
Tačiau vienam Bafalo Universiteto mokslininkui bei keliems jo studentams pažvelgus į šią klasikinę lavos lygumą pasitelkus šiuolaikines priemones, jie pastebėjo, kad joje yra mažas ugnikalnis. Mokslininkas taip pat pastebi, kad šis ugnikalnis neturi kitų vulkaninių angų lavai tekėti. Neaptikta ir didelių lavos tekėjimo kanalų.
Dėl šios priežasties dėmesys buvo atkreiptas į slėnyje esančius siaurus, vingiuotus kanalus, kurie yra vos kelių metrų pločio bei iki šimto kilometrų ilgio. Šių kanalų ištakos nėra aptiktos. Taip pat nėra žinoma, ar jie yra vulkaninės kilmės.
Teigiama, kad šiuos kanalus galėjo sudaryti tiek tekantis vanduo, tiek labai skysta lava. Bandydami tai išsiaiškinti, mokslininkai pagalbos ieško mėnulyje. Mėnulyje yra labai panašūs kanalai, o jų ten suformuoti vanduo negalėjo. Bus stengiamasi palyginti šiuos kanalus naudojant skirtingų erdvėlaivių surinktus duomenis. Tikimasi, kad po šio tyrimo bus įrodyta, kad šiuos kanalus Hasperijos slėnyje sudarė ne lava ir ne vanduo.
Teigiama, kad šie kanalai galėjo susiformuoti dėl kadaise čia buvusio ežero. Toks atradimas smarkiai pakeistų to meto Marso aplinkos paveikslą. Tai taip pat būtų ideali vieta gyvybės paieškai, nes šioje vietoje gausu vulkaninės kilmės mineralų.
Šiuo naujuoju atradimu susidomėjo ir kiti mokslininkai. Nemanoma, kad dėl to turės būti perrašyta Marso istorija, tačiau dabar jau žinoma, kad šis regionas yra daug sudėtingesnis, nei manyta anksčiau.
(No Ratings Yet)
Loading...