Purvo krateriai pietvakarių Grenlandijoje gali būti potenciali gyvybės žemėje atsiradimo vieta. Prieš beveik keturis milijardus metų šie krateriai į aplinką išskyrė cheminius elementus, kurie buvo būtini pirmosioms biomolekulėms susiformuoti.
Serpentinitas yra tamsiai žalias mineralas, naudojamas dekoravimui ar juvelyrikai.
Gamtoje jis susiformuoja vandeniui prasisunkus į viršutinę mantiją. Jis randamas dviejų šimtų kilometrų gylyje. Tyrėjai teigia, kad šis mineralas galėjo vaidinti svarbų vaidmenį pirmųjų biomolekulių atsiradimo procese.
Anksčiau buvo manoma, kad gyvybė susiformavo po vandeniu, netoli povandeninių geizerių. Šie geizeriai į aplinką išmeta vandenilio, metano ir amonio dujas, kurios galėjo padėti primityviai gyvybei susiformuoti. Vis dėlto, šių geizerių rūgštingumas yra labai didelis, o rūgštis stabdo amino rūgščių stabilizaciją, todėl organinių molekulių susiformavimas čia negalėjo vykti.
Dabar tyrėjai visą dėmesį skyrė serpentinito mineralams, atrastiems pietvakarių Grenlandijoje. Pagal radioaktyvių izotopų kiekį nustatyta, kad šių mineralų amžius siekia 3,8 milijardo metų. Tai seniausi kadanors atrasti mineralai žemėje. Taip pat nustatyta, kad šie mineralai susiformavo tokioje aplinkoje, kurioje galėjo vykti amino rūgščių stabilizacija.
Krateriuose esanti aplinka yra tinkama biomolekulėms susikurti. Be to, juose atrandama fosforo bei kitų reikalingų cheminių elementų, kurie, manoma, reaguodami su serpentinitu, galėjo susiformuoti primityviausią gyvybės formą.
(No Ratings Yet)
Loading...