Daugybė genetinių tyrimų paremtų MRT smegenų nuotraukomis ir DNR pavyzdžiais iš daugiau nei 20 000 žmonių, leido surasti geną, kuris turi didžiausia įtaką žmogaus intelektui.
Jau ilgą laiką buvo žinoma, jog genai turi didelę įtaka žmogaus intelektui, tačiau moksliniai tyrimai nesugebėjo rasti pavienių genų, kurie intelektui turėtų stiprią įtaką. Visų tyrimų rezultatai rodė, jog IQ įtakoja šimtai genų.
Neregėto masto tarptautinis tyrimas buvo sėkmingas – mokslininkai sugebėjo išskirti vieną geną, kuris turi išmatuojamą efektą žmogaus intelektui. Tačiau nors šio geno įtaka yra išmatuojama, ji yra pakankamai maža – genas IQ keičia tik 1.29 taško. Mokslininkų nuomone, tai tik dar tvirčiau įrodo, jog intelektas priklauso nuo daugybės genų kombinacijos, o ne nuo pavienių genų.
„Tai didžiausią įtaka intelektui turintis pavienis genas, tačiau bendra jo įtaka IQ nėra didelė“ – sako Polas Tompsonas (Paul Thompson), tyrimo, kuriame dalyvavo 207 mokslininkai, vadovas.
Du šaukšteliai
Mokslininkų atrastas genas – HMGA2, kuris, kaip jau ankščiau buvo žinoma, taip pat įtakoja žmogaus ūgį. IQ pokytis priklauso nuo vieno nukleobazių pasikeitimo iš citozino (C) į timiną (T).
„C yra ‘geroji’ bazė“ – sako Tompsonas. Ji padidina žmogaus IQ 1.29 taško. Bendra smegenų masė taip pat padidėja, tiesa tik 0.58 proc., kas atitinka 9 kubinius centimetrus. „Tai maždaug dviejų arbatinių šaukštelių skirtumas“ – sako Tompsonas.
Geno įtaka smegenų dydžiui ir privedė tyrėjus prie išvados, jog šis genas įtakoja intelektą. Tyrime, kuriame dalyvavo 21 151 žmogus, buvo imami DNR pavyzdžiai, tačiau taip pat buvo daromos ir smegenų nuotraukos, kuriose buvo ieškoma visos smegenų masės, ar tam tikrų jos dalių, dydžių skirtumų.
Dvigubos C efektas
Išsiaiškinę, jog HMGA2 turi įtakos smegenų dydžiui, tyrėjai išanalizavo Australijoje vykusio standartinio IQ testo, kuriame dalyvavo 1642 savanoriai, rezultatus. Iš šios analizės mokslininkai sugebėjo apskaičiuoti geno su citozino (C) baze įtaką intelektui. Jeigu žmogus paveldi dvi šio geno kopijas, po vieną iš abiejų tėvų, efektas intelektui dvigubai stipresnis – IQ padidina 2,6 taško.
„Tai svarbus atradimas, tačiau vien tai, kokio kiekio bandomųjų reikėjo šiam genui rodo, jog jo įtaka intelektui labai nedidelė“ – sako Robertas Plominas (Robert Plomin), 2007-aisiais vykusio tyrimo, kurio metu tyrėjai nesugebėjo rasti pavienio geno, įtakojančio intelektą, vadovas. „Jeigu rasti geną, kuris įtakoja intelektą tik 1 proc. šitaip sunku, tuomet šie tyrimai tik įrodo, jog kiti 99 proc. nuo pavienių genų nepriklauso“ – sako Plominas.
Harvardo Universiteto neuropsichologijos profesorius, Styvenas Pinkeris (Steven Pinker) šiai nuomonei pritaria: „Šių tyrimų rezultatai yra ypač svarbūs, jei, žinoma, jie bus patvirtinti“. Jo nuomone tai pirmas tvirtas žingsnis įrodant, jog intelektas priklauso ne nuo pavienių genų turinčių didelę įtaką, o nuo daugybės genų kombinacijų, kurių kiekviena daro mažą įtaką IQ.
Smegenų „sendintojas“
Dar vienas įdomus Tompsono komandos atradimas – TESC genas, kuris įtakoja smegenų hipokampo dydį 1,2 procento virš arba žemiau vidurkio. Suaugusiųjų kūne hipokampas mažėja po puse procento per metus, taigi „blogas“ šio geno variantas turi tokį efektą, lyg žmogaus smegenys būtų dviem metais senesnės, o jeigu žmogus turi dvi šio geno kopijas – tai jau penkerių metų efektas. Šis genas gali žymiai pagreitinti ligų, susijusių su hipokampo mažėjimu, išsivystymą. Tarp šių ligų – silpnaprotystė, Alzhaimeris, depresija. Tompsono nuomone, šio geno efektas gali būti nugalimas, vienas iš būdų – reguliari smegenų mankšta.