JAV Sandia nacionalinės laboratorijos mokslininkai pademonstravo veikiantį aparato „Sunshine to Petrol“ prototipą, kuris taip vadinamas šiltnamio dujas – anglies dvideginį – iš pradžių paverčia anglies monoksidu, o vėliau degiu dujų mišiniu naudojant saulės energiją ir reakcijos katalizatorius.
Mokslininkų tvirtinimu, jų sukurtas procesas galės būti bent kelis kartus efektyvesnis už natūralią fotosintezę, kurios metu atmosferoje esantis anglies dioksidas absorbuojamas žaliosios augalų masės.
Kol kas sistema, surinkta rankiniu būdu yra ištestuota tik laboratorinėmis sąlygomis. Tačiau gauti rezultatai mokslininkus džiugina – anglies dioksidas ne tik paverstas į degųjį kurą sudarančių molekulių blokus, bet ir tam išnaudota saulės energija – kitaip tariant, vienu šūviu panaikinamos dvi pagrindinės oficialios priežastys, sukeliančios klimato šiltėjimą.
Sistemos pagrindinė dalis yra cilindro formos įrenginys, vadinamas „Counter Rotating Ring Receiver Reactor Recuperator“. Jo pagrindinis uždavinys – panaudojant saulės energiją iki didžiulės temperatūros įkaitinti kompozicinį daug geležies turintį mišinį.
Įrenginio šonuose yra dvi kameros – karštoji ir šaltoji. Centre įrengtas didžiulis žiedas, apsisukantis aplink savo ašį kartą per 1 minutę. Žiedo kraštinės plokštelės pagamintos iš jau minėtos kompozicinės geležies. Dalis žiedo plokštelių jam besisukant praeina įkaitusią kamerą, dalis – šaltą. Kuomet į Saulės įkaitintą iki 1500 ºC karštą kamerą patenka geležies kompozicinė medžiaga, prasideda cheminė reakcija, kurios metu atsipalaiduoja deguonies molekulės. Įkaitusios plokštelės judėdamos toliau patenka į šaltąją kamerą, kur atvėsta ir susitinka su paduodamomis anglies dioksido dujomis. Aušdama kompozicinė medžiaga prisijungia prarastus deguonies atomus, atimdama juos iš anglies dioksido. Taip iš anglies dioksido formuojamas anglies monoksidas.
Šis procesas vyksta nenutrūkstamai, visą paduodamą anglies dioksidą konvertuojantis į monoksido molekules. Toks pats procesas naudojamas gaminant vandenilį, tik į šaltąją kamerą vietoj anglies dvideginio pripumpuojama vandens. Šio proceso metu pagamintas vandenilis sumaišomas su anglies monoksidu ir susidaro degus dujų mišinys, kuris yra puikus anglies pagrindo degiųjų junginių pakaitalas.
Taigi, šis įrenginys tinka ir vandenilio gamybai – tiesa sakant, tokia ir buvo pradinė mašinos išradėjo Rich Diver mintis. Tačiau begaminant sistemą, inžinierių komandai šovė į galvą mintis, jog tą patį galima padaryti ir su anglies dioksidu. Tad jeigu nieko neišeis su vandenilio gamybos verslu, bus galima sistemą pritaikyti anglies dvideginio koncentracijos mažinimui.
Tolesnis mokslininkų tikslas – technologijos tobulinimas. Tiesa, greitu laiku tokia sistema į rinką tikrai neateis. Mokslininkų manymu, pramoninėms reikmėms toks įrenginys bus pritaikytas ne anksčiau kaip po 15-20 metų. Šiuo laikotarpiu mokslininkai planuoja kas tris metus pristatyti ir išbandyti vis tobulesnį prototipą, dirbantį su mažesnėmis temperatūromis, paprasčiau gaminamais kompozitais. Kitaip tariant – didesniu naudingumo koeficientu.
Tiesa, įspūdingo naudingumo koeficiento tikėtis neverta. Išradėjų nuomone, natūralus fotosintezės procesas teoriniu atveju gali pasiekti tik 5 % saulės energijos įsisavinimo lygį. Gi praktiškai jis tesiekia mažiau nei 1 %. Na, o mokslininkų sistema po visų patobulinimų, galėtų pasiekti 10 % naudingumo koeficientą.
(No Ratings Yet)
Loading...