Palydoviniai telefonai nėra naujiena, tačiau šis taps palydoviniu tiesiogine prasme – viena Didžiosios Britanijos kompanija planuoja dar šiais metais į orbitą išvesti 30 centimetrų ilgio mikropalydovą, kurio sistemoms valdyti bus panaudotas “Android” operacinės sistemos pagrindu veikiantis išmanusis telefonas.
Telefone integruotu fotoaparatu bus fotografuojami Žemės vaizdai. Šiam sumanymui vadovaujantis “Surrey Satellite Technology Limited” (SSTL) (Guildford, Didžioji Britanija) inžinierių kolektyvas nori praktiškai išmėginti, kaip atšiauri kosmoso aplinka paveikia šių komunikacinių įrenginių funkcionalumą.
Į aukštesniuosius atmosferos sluoksnius yra keliavęs ne vienas telefonas – jiems transportuoti populiariausios priemonės yra meteorologiniai balionai ir mėgėjiškos gamybos raketos. Tuo tarpu SSTL telefonas, panašu, bus pirmasis, kuris bus patalpintas į orbitoje skriejantį palydovą ir veiks kaip sudedamoji šio aparato dalis.
SSTL inžinieriai nori tiksliau patyrinėti išmaniųjų telefonų integravimo į satelitines sistemas galimybes, atsižvelgdami į tai, kad pastaraisiais metais šio klasės įrenginiai įgauna vis galingesnių duomenų apdorojimo funkcijų.
Planuojamos misijos STRaND-1 (Surrey Training Research and Nanosatellite Demonstration) metu į mikropalydovą bus patalpintas visas telefonas, t.y. nebus nuimtas korpusas arba kaip nors kitaip modifikuojama jo aparatūra. Žemės nuotraukoms daryti bus naudojama paties telefono vaizdo kamera. Antra papildoma kamera bus sumontuota palydovo korpuso viduje. Ji filmuos telefono ekrane rodomą vaizdą, pagal kurį nuotoliniu būdu valdymą vykdanti komanda galės koordinuoti savo veiksmus. Inžinierių teigimu, idėja remiasi tuo, kad telefonai jau yra tapę išbaigtomis ir nebrangiomis platformomis, kuriose gausu jutiklių, akselerometrų, yra “Wi-Fi”, GPS ir vaizdo kamerų įranga.
Pačioje pradžioje telefonas (jo konkretus modelis dar nėra atskleistas) veiks kaip pagrindinio palydovo kompiuterio rezervas. Kiek vėliau telefonui pamažu bus perduotos visų “STRaND-1” funkcijų valdymas, įskaitant skrydžio (tame tarpe ir variklių) valdymą bei navigaciją. Tada bus stebima ir analizuojama, kaip atvirojo kodo principu sukurta “Android” programinė įranga susitvarko su užduotimis ir kaip ją galima modifikuoti, siekiant telefono funkcijas optimizuoti erdvėlaivių valdymui.
Jei sumanymas pasiseks ir rezultatai autorių nenuvils, programinės įrangos kūrėjai galės kurti pačias įvairiausias mikropalydovų misijoms skirtas programas. Taip “Android” pavirstų ne tik telefonų operacine sistema, bet ir dirbtinių palydovų projektavimo priemone.
(No Ratings Yet)
Loading...