Astronomija

Mokslininkai iškėlė naują hipotezę, iš kur Mėnulyje gali būti vandens (nuotrauka NASA). Džesika Sanšain (Jessica Sunshine) iš Merilendo universiteto kartu su savo kolegomis pasiūlė naują hipotezę apie tai, kaip Saulės vėjas gali įtakoti vandens Mėnulyje atsiradimą. Erdvėlaivio „Chandrayaan-1“ duomenų analizė parodė, jog porėtas Mėnulio paviršius gali įkalinti protonus, atskrendančius iš Saulės, kurie vėliau jungiasi su […]

Kai nenuilstantis kosminis teleskopas „Hubble“ žvaigždžių telkinyje NGC 3603 aptiko devynias jaunas žvaigždes, astronomai ne iš karto rado paaiškinimą jų neįprastai žemai temperatūrai. Tai buvo gana šaltos žvaigždės, kurių temperatūra yra 1700-2200 К. Žema žvaigždės temperatūra pati savaime nėra kuo nors ypatingas reiškinys. Tai būdinga rudosioms nykštukėms, kurių masė gali būti nuo planetos iki gimstančios […]

Praėjus devyniems mėnesiams po to, kai pranyko viena Jupiterio planetos juostų, mokslininkams pavyko pažvelgti pro planetą dengiančius debesis. 2010 m. gegužės mėnesį mėgėjas astronomas pastebėjo, kad Jupiterio planetos tamsiai ruda juosta, vadinta pietų ekvatoriaus diržu, virto balta, o po kiek laiko visai pranyko. Tačiau praėjusių metų lapkričio mėnesį juosta vėl tapo matoma. Teleskopu „Keck II“ […]

Nauji reliktinio Didžiojo sprogimo spinduliavimo tyrimai rodo, kad šis sprogimas galėjo būti ne vienintelis. Du fizikai paskelbė teoriją, kad ratilų formos foninių kosminių mikrobangų energijos fliuktuacijos gali reikšti, kad per Visatos egzistenciją įvyko daug sprogimų, greičiausiai sukeltų supermasyvių juodųjų skylių susidūrimų, o šių sprogimų sukeltos gravitacinės bangos paliko savo įspaudus mikrobangų fone. Tiesa, oponentai teigia, […]

NASA kosminis aparatas antradienį pradėjo siųsti pirmąsias iš 72 laukiamų nuotraukų, kurias padarė praskrisdamas pro kometą. Taip tikimasi nustatyti, kaip kometos paviršius pasikeitė po to, kai 2005 metais ji praskrido pro Saulę, praneša naujienų agentūra AFP. Pirmieji JAV kosmoso agentūros „Stardust-NExT“ erdvėlaivio daryti atvaizdai jau paskelbti NASA interneto puslapyje. Labiausiai aparatas prie kometos „Tempel 1“ […]

Kosminiu Keplerio teleskopu astronomai aptiko žvaigždės ir mažiausiai šešių ją supančių planetų sistemą, nuo mūsų nutolusią apie 2 tūkst. šviesmečių, praneša BBC. Žvaigždę Kepler-11 supančių šešių planetų skersmenys yra 4-18 kartų didesni nei Žemės, o masės – 2-13 kartų didesnės. Tiesa, penkios iš rastųjų planetų nuo žvaigždės yra nutolusios mažesniu atstumu nei Merkurijus nuo Saulės, […]

Astronomai nustatė nedidelį būrį netoliese esančių žvaigždžių, kurios per milijardą metų gali priartėti pakankamai, kad sukeltų rūpesčių Saulės sistemai. Tyrėjai apskaičiavo 40 tūkst. nedidelės masės žvaigždžių M nykštukių orbitas ir nustatė, kad 18 jų per artimiausią milijardą metų gali pavojingai priartėti prie mūsų. Nors šansai, kad tai iš tiesų nutiks, greičiausiai yra maži, to pasekmės, […]

Kiek didelė Visata, kurioje mes gyvename? Žinome, kad jai, ko gero, yra 13,7 mlrd. metų. Tad, iš pirmo žvilgsnio, neturėtume tikėtis išvysti objektų, esančių toliau nei 13,7 mlrd. šviesmečių. Tačiau tai netiesa. Naujų matematinių skaičiavimų duomenimis, kosminė erdvė yra 250 sykių didesnė už regimąją Visatą. Technologyreview.com teigiama, kad fotonai kosminės kilmės mikrobangų fonu iki Žemės […]

Astronomai abejoja dviejų savo kolegų išsakyta prielaida, kad Saulės sistemoje pakraštyje gali egzistuoti milžiniška dujinė planeta, 4 kartus didesnė už Jupiterį. Luizianos universiteto (JAV) astrofizikai Johnas Matese ir Danielis Whitmire’as neseniai pareiškė, jog įrodymų, patvirtinančių Tyche vadinamos dar neatrastos planetos, tariamai esančios mažiau nei ketvirtadalio šviesmečio atstumu nuo Saulės, buvimą galima rasti NASA WISE (Wide–field […]

NASA „Kepler“ misijos pagalba atrasta labai įdomi planetų sistema, susidedanti iš šešių narių ir besisukanti aplink labai į Saulę panašią žvaigždę (žr. paveiksle, NASA, Tim Pyle). Penkios iš jų sukasi labai arti žvaigždės. Kalifornijos universiteto mokslininkai išanalizavo sistemos orbitinę dinamiką, nustatė planetų dydžius ir mases, iš ko jos susideda. Visa ši informacija gauta matuojant žvaigždės […]

Mūsų galaktikoje – Paukščių Take – yra mažiausiai 50 milijardų egzoplanetų, ir bent 500 milijonų iš jų veikiausiai patenka į vadinamąją gyvybės zoną, kurioje egzistuoja sąlygos skystam vandeniui, o kartu ir gyvybei egzistuoti, pranešė NASA kosminio Keplerio teleskopo programos atstovas. Planetų sistemos kosmose yra kur kas labiau paplitusios, nei buvo manoma iki šiol, o mokslininkams […]

Kalifornijos Berkeley universiteto (JAV) astronomė teoretikė Sukanya Chakrabarti išvedė matematinę formulę, pagal kurią jos teigimu galima aptikti ir išmatuoti mažas “tamsiąsias” galaktikas, skriejančias aplink įprastines galaktikas. Ji taip pat mano, jog vienas toks nematomas objektas kaip tik skrieja Paukščių Tako pakraštyje. Tiesa, jei šis keistas objektas apskritai egzistuoja, mums jį užstoja kosminių dulkių, dujų ir […]

Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai pastebėjo sulėtinto veikimo „kosminę bombą“ – dvinarę žvaigždžių sistemą, kurioje viena iš žvaigždžių rengiasi įspūdingam supernovos sprogimui. Vykdomo tyrimo metu mokslininkus domino kosminis objektas, pavadintas V445 vardu ir nuo Žemės nutolęs per 25 tūkstančius šviesmečių, Laivagalio žvaigždyne. Objektas astronomų dėmesį pritraukė 2000 metais, kuomet jo ryškumas padidėjo 250 kartų. Pirmutinė […]

Saturno palydovo Titano ežeruose yra daug acetileno, kuris potencialiai gali būti maisto šaltinis nežemiškiems organizmams, nustatė mokslininkai. Remdamiesi naujausiais NASA, ESA ir ISA (Italijos kosmoso agentūra) kosminio zondo „Cassini-Huygens“ perduotais duomenimis, Prancūzijos ir JAV mokslininkai, vadovaujami Danielo Cordier iš Ecole Nationale Supérieure de Chimie de Rennes universiteto, apskaičiavo, kad skystuose Titano angliavandenilių telkiniuose yra šimtus […]

Astronomai praneša, jog viena iš netolimų (žinoma, vertinant kosminiais masteliais) mūsų sistemos kaimyninių žvaigždžių baiginėja savo kuro atsargas ir bet kada gali įvykti sprogimas – žvaigždės virtimas supernova. Nors mums sąvoka “bet kada” asocijuojasi su momentiniais reiškiniais, kosmose viskas vertinama kiek kitaip. Fizikos dėstytojas Bradas Carteris iš Pietryčių Kvinslendo universiteto Australijoje tvirtina, kad įspūdingas sprogimas […]