Astronomija

Japonų raketa su daugiau kaip 5 t krovinių Tarptautinei kosmoso stočiai (TKS) šeštadienį sėkmingai pakilo, pranešė Japonijos kosmoso agentūra. Raketa H-IIB, kuri, be kitų krovinių, gabena maisto, vandens ir eksperimentams reikalingų prietaisų, iš Tanegašimos kosmoso centro Pietų Japonijoje pakilo suplanuotu laiku, 14 val. 37 minutės (7 val. 37 min. Lietuvos laiku). Maždaug po 15 minučių […]

Mokslininkams pavyko sukurti molekulinį “jungiklį”, kuriuo galima paralyžiuoti gyvūnus juos paprasčiausiai apšvitinus ultravioletine šviesa. Kol kas eksperimentai atlikti tik su mikroskopiniais nematodais – šie išlikdavo sustingę net nutraukus švitinimą, o normalią būseną atgaudavo juos apšvietus paprasta šviesa. Mokslininkai permatomus kirminus primaitino šviesai jautria medžiaga, kurią atradimo autoriai pavadino “fotojungikliu”. Cheminis medžiagos pavadinimas yra ditieniletenas (angl. […]

Nors 2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga išbraukė Plutoną iš Saulės sistemos planetų sąrašo (dangaus kūnas nuo tol oficialiai laikomas nykštukine planeta), diskusijos šiuo klausimu vyksta iki šiol. Tačiau kai kurie astronomai nelinkę sutikti su 2006 m. atlikta Saulės sistemos reorganizacija. Naujoji klasifikacija paprasčiausiai dar nėra išbaigta, teigia jie. Šios pozicijos besilaiką astronomų įsitikinimu, standartiniai planetų […]

2007 m. spalį visą pasaulį nustebinusį netikėtą Holmso kometos nušvitimą lėmė jos viduje susikaupusių anglies monoksido dujų sprogimas. Jis įmanomas ir vėl, kometai grįžus 2014 metais, teigia Lenkijos mokslininkai. Prieš daugiau kaip tris metus 1892 m. atrastos Holmso kometos spindesys buvo išaugęs apie 500 tūkst. kartų, o šviesulio skersmuo trumpam pranoko net Saulę, šitaip sukeldamas […]

NASA infraraudonojo spektro teleskopu WISE astronomams pavyko užfiksuoti, kaip į kosmoso gelmes keliauja nuo buvusios kompanionės draugijos atsiskyrusi, tiksliau, atskirta masyvi žvaigždė, pavadinimu Gyvatnešio Zeta. Maždaug 20 sykių už mūsiškę Saulę masyvesnė žvaigždė iriasi tarpžvaigždinių dulkių debesimi ir sukuria įspūdingą, geltonai švytinčių dujų arkos pavidalo šydą. Infraraudonojo spektro nuotrauka buvo transponuota į regimojo spektro spalvas, […]

Astronomai teigia užfiksavę, kaip manoma, seniausią iki šiol stebėtą galaktiką – žvaigždžių telkinį, susidariusį dar pačioje Visatos kūdikystėje. Mažytė šviesos dalelė, kurią užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“, iki Žemės keliavo 13,2 mlrd. metų, o tai reiškia, kad galaktika gimė po Didžiojo sprogimo, kurio metu ir gimė Visata, praėjus 480 mln. metų. Blausus objektas, pavadinimu UDFj-39546284 yra […]

Superdidelės juodosios skylės gali stimuliuoti intensyvų žvaigždžių gimimą jaunose galaktikose. Tokią išvadą mokslininkai pateikė po ilgalaikio kvazaro HE0450-2958 stebėjimų Priminsime, jog kvazaru paprastai vadinamas aktyvus jaunos arba dar besikuriančios galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos akrecija (judėjimas) į juodąją skylę, beslepiačią galaktikos centre. Kadangi juodųjų skylių gravitacija tokia didelė, […]

Astronomai teigia aptikę tolimiausią iš iki šiol atrastų galaktikų telkinių, esantį iki šiol nematytoje vystymosi stadijoje. Galaktikų telkinys „Cosmos-Aztec3“ apibūdinamas kaip „besikuriantis metropolis“, nes manoma, kad tokie telkiniai vystosi tarsi miestai, absorbuojantys aplink esančius priemiesčius ir artimiausius miestelius, praneša BBC. Telkinys yra už 12,6 mlrd. šviesmečių – šviesa iš „Cosmos-Aztec3“ savo kelionę pradėjo tuomet, kai […]

Kosminis zondas „Cassini – Huygens“ į Žemę atsiuntė didelės raiškos nuotraukas, kuriose Saturno atmosferoje matomas taisyklingo šešiakampio formos objektas. Iš viso NASA ir ESA zondas padarė 55 šio mįslingo darinio nuotraukas, jos buvo sujungtos į vieną atvaizdų mozaiką, kurią galima pamatyti NASA svetainėje. „Cassini“ zondui pavyko jį nufotografuoti tik po to, kai pasibaigė Saturno Šiaurės […]

NASA kosminis zondas Cassini didžiausio priartėjimo prie Saturno palydovo Rėjos metu perdavė į Žemę ryškiausias jos paviršiaus nuotraukas. Jose matyti kraterių išvagotas, grublėtas Rėjos reljefas. Cassini praėjusią savaitę atlikto manevro metu praskriejo pro šį Saturno palydovą vos 69 kilometrų atstumu, pranešė Space.com. „Cassini“ Saturną ir jo palydovus tiria nuo 2004 metų, sakoma pranešime. Naujausios į […]

Astronomam pavyko užfiksuoti kaimyninėje nykštukinėje galaktikoje pačios sunkiausios iki šiol stebėtos žvaigždės žūtį. Supernovos SN2007bi sprogimo stebėjimas, trukęs kelerius mėnesius ir vėlesni kelerių metų duomenų tyrimai, patvirtino prielaidą, jog ji priklauso naujam, unikaliam tipui. SN2007bi žybsnis buvo užfiksuotas dar 2007 metų pradžioje vykdant projektą SNfactory, kurį koordinavo Berkeley Lab. Supernova jau tuomet dauguma parametrų sumušė […]

Vienas iš geriausiai žinomų Visatos objektų – Jaučio žvaigždyne už maždaug 6000 šviesmečių nuo Žemės esantis Krabo ūkas – pateikė mokslininkams staigmeną, praneša „Space.com“. Ilgai laikytas vienu stabiliausių kosminės šviesos šaltiniu, pagal kurį net buvo atliekamas kitų šviesos šaltinių stebėjimų kalibravimas, Krabo ūkas netikėtai sugeneravo tris gama spindulių žybsnius, kurių kiekvienas truko po kelias dienas. […]

Seismologams pavyko aptikti apčiuopiamų požymių, kad Mėnulis turi branduolį. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie paskelbti žurnale „Science“, Mėnulio gelmėse tūno įkaitęs geležies branduolys. Artimiausias mūsų planetos kaimynas Mėnulis kaip tyrimų objektas, padedantis geriau suprasti Žemės raidą, mokslininkų dėmesį traukia jau seniai. Tyrėjus ypač masina natūralaus Žemės palydovo vidus, kuriame gali glūdėti šio dangaus kūno kilmės įrodymai. […]

Centrinė Paukščių Tako dalis dėl intensyvaus kometų bombardavimo mažiau tinka gyvybei formuotis ir vystytis, nei mūsų galaktikos pakraščiai, kur yra ir Saulės sistema, tvirtina Italijos astronomai. Žemei ir kitoms mūsų sistemos planetoms taip pat nepavyksta išvengti susidūrimų su kometomis, kai šios dėl kaimyninių žvaigždžių ar dujų debesų gravitacijos poveikio ima keisti savo orbitas. Tačiau šis […]

Iš naujo išanalizavę prieš 34 m. kosminių aparatų Viking-1 ir Viking-2 į Žemę atsiųstus Marso grunto mėginių duomenis, mokslininkai mano, kad juose galėjo būti organinės kilmės komponentų. Nors dar 1976 m. buvo skelbta, kad 1975 m. paleisti NASA kosminiai aparatai „Viking-1“ ir „Viking-2“ Marso dirvožemyje organinės kilmės pėdsakų nerado, mokslininkai nusprendė patikrinti trisdešimt ketverių metų […]