Astronomija

Astronomams, dirbantiems su orbitiniu teleskopu “Hubble”, pavyko sudaryti kol kas detaliausią tamsiosios materijos žemėlapį. Šio projekto rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog masyvūs galaktikų spiečiai galėjo susidaryti anksčiau, nei tikėtasi, dar prieš tamsiajai materijai reikšmingai paveikiant jų formavimąsi. Norėdami išmatuoti tamsiosios masės pasiskirstymą, astronomai orbitinio teleskopo įranga fotografavo galaktikų spiečių “Abell 1689”, esantį maždaug 2,2 milijardo […]

Pirmųjų žvaigždžių liekanos padėjo astronomams priartėti prie “Tamsiojo kosmoso periodo” paslapčių atskleidimo. Grupė mokslininkų iš Kembridžo universiteto ir Kalifornijos Technologijų instituto panaudojo iš masyvių juodųjų skylių išmestą šviesą (vadinama kvazarais) norėdami “apšviesti” ankstyvųjų žvaigždžių išleistas dujas. Šios žvaigždės sprogusios prieš milijardus metų. Galutiniame rezultate astronomai atrado, kaip jie vadina – trūkstamą grandį cheminės visatos evoliucijoje. […]

Ar žinojote, akd Žemė turi savo dulkių uodegą? Prieš kelis mėnesius “Spitzer” kosminis teleskopas praskriejo pro ją, suteikdamas mokslininkams aiškų vaizdą kaip ji atrodo. Tai gali būti labai naudinga informacija planetų medžiotojams, padėsianti aptikti naujus pasaulius. “Planetos tolimose saulės sistemose tikriausiai turi panašias dulkių uodegas” – sako “Spitzer” projekto mokslininkas Mike Werner. “Ir kai kuriais […]

Jupiterį stebintys astronomai pranešė aptikę atmosferoje virš pietinio planetos pusrutulio atsiradusią ir sparčiai didėjančią tamsią dėmę. Ji lyginama su purslu, susidarančiu vandenyno paviršiuje prieš pat išnyrant povandeniniam laivui. Tačiau šis lapkričio 9 dieną pirmąkart pastebėtas Jupiterio atmosferos darinys neatsitiktinai lyginamas su povandeninio laivo išnirimo ženklu: astronomai mano, kad ši sparčiai didėjanti ir tamsėjanti dėmė gali […]

NASA astronomai orbitiniu rentgeno teleskopu Chandra pastebėjo jauniausią juodąją skylę, kokią tik yra pavykę užfiksuoti iki šiol. Stebėjimo metu buvo nustatyta, kad pragaištingajam kosmoso „kūdikiui“ – vos 30 metų. Iki šiol astronomams dar nebuvo tekę stebėti juodųjų skylių evoliucijos ankstyvųjų stadijų. Naujai atrasta juodoji skylė mokslininkams gali padėti nuodugniau suprasti masyviųjų žvaigždžių sprogimus, po kurių […]

Europos astronomų komanda, naudodama MPG/ESO 2.2 metrų teleskopą ESO’s La Silla observatorijoje Čilėje, aptiko egzoplanetą skriejančią aplink žvaigždę, kuri priklauso Paukščių Tako galaktikai. Jupiterio dydžio planeta yra kiek neįprasta, nes ji skrieja aplink žvaigždę, kuri artėja prie savo gyvenimo pabaigos ir kuri netrukus gali praryti planetą. Tai suteikia užuominas apie mūsų saulės sistemos tolimą ateitį. […]

Visai realu, kad artimiausiu metu stambiausiam išorinės Saulės sistemos srities objektui, atšiauriajam Plutonui bus sugrąžintas visavertės planetos statusas. Plutonas įprasta planeta nebelaikomas nuo 2006 m. Tais metais dangaus kūnų klasifikacija buvo papildyta nauja kategorija – planetomis-nykštukėmis – kurioms buvo priskirtas ne tik Plutonas, bet ir pokyčius klasifikacijoje „inicijavęs“ dangaus kūnas Eridė (anksčiau vadintas Ksena). Eridė […]

NASA erdvėlaivis “Cassini” skrisdamas pro Saturno antrąjį pagal dydį palydovą Rhea, aptiko ploną atmosferos sluoksnį, kurį sudaro 70% deguonies ir 30% anglies dioksido. Manoma, kad cheminė atmosferos sudėtis liko nepakitusi dėl apledėjusio palydovo paviršiaus. Mokslininkai iš JAV, JK ir Vokietijos analizuojami gautus duomenis iš “Cassini” sako, kad su “Hubble” teleskopu ir “Galileo” zondu yra anksčiau […]

Nauji kompiuteriniai modeliavimai atskleidžia kaip susiformavo mūsų artimiausios galaktikos kaimynės. Magelano debesys ir Andromedos galaktika gali būti suformuota masyvaus dviejų galaktikų susidūrimo įvykusio prieš milijardus metų. Paukščių tako regionas astronomams žinomas kaip “Vietinė grupė”, kurią sudaro beveik 40 galaktikų, įskaitant dvi didžiausias: Andromedos ir Paukščių tako galaktikas. Abi yra masyvios spiralinės galaktikos. Astronomai manė, kad […]

Kinijos kosmoso tyrimų agentūra paskelbė pirmąsias Mėnulio paviršiaus nuotraukas, kurias į Žemę perdavė naujasis šios šalies Mėnulio palydovas „Chang’e -2“. Šis spalio pradžioje Mėnulio orbitą pasiekęs kosminis aparatas didelės raiškos fotokamera iš nedidelio aukščio fotografuoja Mėnulį ieškodamas geriausių vietų būsimajam Kinijos mėnuleigiui „Chang’e -3“ nusileisti. Kinijos Mėnulio tyrimų programos administracijos paskelbtos pirmosios „Chang’e – 2“ […]

Aplink Saturną skriejantį kosminį zondą „Cassini“ netikėtai ištiko gedimas ir jis persijungė į saugų veikimo režimą. Dėl sutrikimo šiuo metu yra nutrūkę visi „Cassini“ projekto moksliniai stebėjimai. Pranešama, kad zondas negalės atlikti suplanuotų Saturno palydovo Titano tyrimų, kurie turėjo būti vykdomi lapkričio 11 dieną įvyksiančio „Cassini“ priartėjimo metu, pranešė „Space.com“. Tiesa, šis nuostolis nėra milžiniškas, […]

Jei Marse yra gyvybės įrodymų, jie bus rasti planetos uolienose. Ir dauguma Marsą tyrinėjančių mokslininkų pasakys jums, geriausias būdas sužinoti daugiau apie Marso uolienas – atgabenti keletą jų atgal į Žemę. NASA jau seniai turi planų Marso mėginių atgabenimo misijai. 1990-aisiais metais ši misija buvo aktyvių agentūros misijų sąraše, ir buvo ketinama ją įvykdyti ne […]

Dauguma žmonių apie mūsų artimiausią dangaus kūną galvoja kaip apie objektą nebeturintį paslapčių. Tačiau mes vis dar sužinome naujų dalykų apie Mėnulį. Naujausias atradimas: dvi naujo tipo Mėnulio uolienos, niekada nematytos anksčiau. Paskutinį kartą mokslininkai nustatė skirtingų tipų Mėnulio uolienas 1970 metais. Viena rūšis atrasta tolimojoje Mėnulio dalyje, kai kita artimojoje. Vienas įdomiausių dalykų susijusių […]

Juodosios skylės yra nepasotinamos: Jos suryja didelius kiekius medžiagos iš dujų debesų ar kaimynines žvaigždes. “Maisto” spiralei vis greičiau sukantis ir artėjant į bedugnę, ji tampa vis tankesnė ir įkaista iki milijonų laipsnių Celsijaus temperatūros. Prieš medžiagai išnykstant, ji spinduliuoja į kosmosą itin intensyvius rentgeno spindulius. Šis “paskutinis verksmas” kyla iš geležies, vieno iš medžiagos […]

Vėlyvą rudenį temsta anksti, ir tai tik į naudą Jupiterio stebėtojams. Lapkričio mėnesį planetų karalius puikiai matomas vakarais ir leidžiasi gerokai po pusiaunakčio. Tik prasidėjus sutemoms užtenka pažiūrėti pietryčių kryptimi, ir Jupiteris bus pats pirmas šviesulys, kurį pavyks pastebėti. Pasitelkus žiūronus, bus galima susirasti Uraną, o su teleskopu – ir Neptūną (mėgstantys iššūkius, galės pabandyti […]