Gamtos Mokslai

Naujausias genetinis tyrimas, kurio rezultatus paskelbė žurnalas „Genome Research“, patvirtino: orangutanai yra daug artimesni žmonėms, nei buvo manoma anksčiau, informuoja „The Daily Mail“. Pirmą kartą sudaryta orangutano genetinio kodo schema parodė, kad jo DNR grandinė yra 97 proc. analogiška žmogaus. Vis dėlto tai reiškia, kad „rusvaplaukės“ beždžionės yra ne taip glaudžiai susijusios su mumis kaip […]

Vadinamosios „dieviškosios“ dalelės – Higgso bozono teorija gali būti įrodyta per dvejus metus. Didžiajame hadronų greitintuve eksperimentus vykdančių mokslininkų teigimu, priešingi rezultatai reikštų, kad ji greičiausiai iš viso neegzistuoja, rašo telegraph.co.uk. Jau anksčiau paskelbta, kad puikiai veikiantis greitintuvas dirbs metus ilgiau nei planuota. Dideliam remontui greitintuvą mokslininkai turėjo sustabdyti jau šių metų pabaigoje, tačiau šis […]

Nanosidabras nėra kažkas nauja. Jis buvo naudojamas daugiau kaip šimtą metų ir buvo žinomas „koloidinio sidabro“ pavadinimu. Antimikrobinis mažyčių sidabro dalelių efektas buvo žinomas visą tą laiką. Dabar visuomenėje yra labai didelis susidomėjimas nanomedžiagomis. Ypatingas dėmesys skiriamas sidabro nanodalelėms. Dažnai manoma, kad tiriama visiškai nauja medžiaga. Tačiau mokslininkų grupė iš Šveicarijos savo straipsnyje, atspausdintame „Environmental […]

Sferinė anglies molekulė, dar vadinama „bakminsterfulerenu“, domina mokslininkus savo unikaliomis savybėmis ir galimybe ją pritaikyti nanotechnologijų ir elektronikos pramonėje. Visai neseniai tyrėjams pavyko išsiaiškinti, jog ji turėtų pasižymėti dar viena keistenybe: esant tam tikroms sąlygoms šios molekulės gali suformuoti vienkomponentį gelį. Kiek iki šiol yra žinoma, visi geliai yra sudaryti iš dviejų komponentų – tolygiai […]

Daug naujų medžiagų sukuriama sudedant atskirus elementus, keičiant temperatūrą ar kitas sąlygas. Norint dar labiau patobulinti kelių metalų junginį ir suteikti jam pageidaujamas savybes reikia eiti giliau – tvarkyti pačius atomus. Šis procesas panašus į bioinžinierių darbą, kai pridedami ar išimami genai ir tokiu būdu kuriami sintetiniai orechos-LX3MLPlus.iso.partganizmai. Tokia veikla būdinga ir mokslininkų grupei iš […]

Mokslininkai kuria naują prietaisą, kuris galėtų pagauti antimedžiagą ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima ją tyrinėti. Mat sukurti keistąją medžiagos pusseserę sudėtinga, tačiau ją išlaikyti dar sudėtingiau. Antimedžiaga yra tarsi veidrodinis medžiagos atspindys. Kiekviena medžiagos dalelė (pavyzdžiui, elektronas), kaip manoma, turi iš antimedžiagos susidedančią tokios pačios masės, bet priešingo krūvio antrininkę (šiuo atveju, […]

Jungtinio laboratorinės astrofizikos instituto (JAV), trumpinamo JILA, mokslininkams pavyko sukonstruoti atominį laikrodį, kuriame atomai sugeba nesusidurti – paradoksaliai skambantis kvantinio pasaulio reiškinys pasiektas glausčiau išrikiuojant atomus. Šis gana netikėtas atradimas, aprašytas žurnale „Science Express“, gali pagerinti eksperimentinių atominių laikrodžių, sudarytų iš tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių neutralių atomų, pagautų susikertant lazerio spinduliuotės pluoštams, veikimą. JILA […]

Palyginus su dabartiniais „Intel“ arba AMD „monstrais“, šis 8 bitų komponentas niekuo neypatingas, jei jį vertintume vien tik našumo aspektu. Tačiau organinis lustas turi teisę vadintis mikroprocesoriumi – jis turi tris programuojamus registrus, bitų postūmio registrus, taktų skaitliuką, gali atlikti elementarias aritmetines operacijas – sudėtį ir atimtį. Visa mikroprocesoriaus struktūra suformuota specialios organinės plėvelės paviršiuje. […]

Kvantinė mechanika, pradėta plėtoti viso labo tik praėjusiojo amžiaus 3 – ajame dešimtmetyje, vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį aiškinant, kas lemia medžiagos egzistavimą. Skirtingas medžiagos rūšis sudarančios elementariosios dalelės, pavyzdžiui, elektronai, protonai ar neutronai, neblogai aprašomos kvantinės fizikos modeliais. Tačiau netgi dabar, prabėgus 90 metų, kvantinės mechanikos pasaulyje atrandami nauji dėsningumai, o vienas iš jų leidžia […]

Visi gerai žino, kad vandeniui šąlant susidaro ledas. Mažiau žinomas faktas yra, kad egzistuoja ne vienos, bet kelių skirtingų rūšių ledas, priklausomai nuo to kaip ledo kristalai yra išsidėstę. Naujame eksperimente chemikų grupė sukūrė metodą, kaip sintetinti feroelektrinį ledą, kuris kristalizuojasi tokiu būdu, kad visi ryšiai išsidėsto viena kryptimi ir susikuria didelis elektrinis laukas. Mokslininkų […]

Inžinierių ir mokslininkų iš Harvardo universiteto it MITRE korporacijos bendradarbiavimo dėka sukurtas pirmas pasaulyje programuojamas nanoprocesorius, pavaizduotas šiame paveiksle. Tai elektroninio mikroskopo netikrų spalvų nuotrauka, kurioje matosi nanotakeliai ir nanoprocesorius, esantys nanoschemoje. Šis stulbinamas atradimas, apie kurį vakar (2011 m. vasario 9 d.) buvo paskelbta žurnale „Nature“, yra didžiulis šuolis kompiuterinių schemų konstravime. Maža to, […]

Dviejuose naujuose eksperimentiniuose įrenginiuose ketinama atkurti galingiausius kosmose vykstančius sprogimus. Kiekvienas mūsų kūno centimetras bei mus supantys daiktai sudaryti iš mažiau nei 100 pagrindinių cheminių elementų kombinacijų. Šie elementai gerai pažįstami visiems, mačiusiems periodinę cheminių elementų lentelę. Būtent šie elementai, įvairūs atomai, sudaro mus supančią visatą, rašo telegraph.co.uk. Periodinė lentelė yra patikimas sąrašas, tačiau mokslininkai […]

Kalifornijos universiteto, esančio Berklyje (Berkeley), inžinieriai atrado būdą užauginti nanolazerius tiesiog ant silicio paviršiaus. Unikali nanostulpų struktūra įkalina šviesą mažame tūryje ir sukuria dalinių bangų ilgių nanolazerius. Šis atradimas gali būti pradžia naujos rūšies greitesnių ir efektyvesnių mikroprocesorių bei galingesnių biocheminių jutiklių, kurie naudoja optoelektroninius lustus. Inžinierių darbas buvo atspausdintas Nature Photonics žurnalo internetiniame leidinyje. […]

JAV toksikologai praneša, kad Hadsono upėje gyvenančių atlantinių menkių (Microgadus tomcod) genuose per neįtikėtinai trumpą laikotarpį išsivystė tam tikri pakitimai, dėl kurių šioje upėje gyvenančios menkės įgijo imunitetą nuodingai cheminei medžiagai PBC, kurios apstu Hadsono upės vandenyse. Apie netikėtą mokslininkų atradimą praneša Nationalgeographic.com. “Tokie evoliuciniai pokyčiai yra labai, labai spartūs, – pabrėžė Niurjoko universitetinės medicinos […]

Visatoje elementai, sunkesni už geležį, susidaro po galingų sprogimų, kuriuos astronomai praminė supernovomis. Branduolinių reakcijų metu susiformuoja visų rūšių itin trumpai gyvuojantys atomų branduoliai, tarp kurių pasitaiko ir stabilesnių, mokslininkų teorijose vadinamų magiškaisiais. Tačiau net ir tarp magiškųjų branduolių yra išimčių: jie sudaro apgrąžines saleles. Vadovaujama Miuncheno technikos universiteto (Vokietija) fizikos profesoriaus tarptautinė tyrėjų komanda […]