Gamtos Mokslai

Kamieninė ląstelė – nediferencijuota (nespecializuota atlikti kokio nors audinio funkcijas), gebanti atsinaujinti ląstelė. Organizme ji nėra nulemta ir tokia lieka tol, kol gauna signalą tapti specializuota. Šių ląstelių galimybė atsinaujinti, t. y. pasidauginus likti tokio pat diferenciacijos lygio, kartu su jų savybe susidarius reikiamoms sąlygoms bet kada tapti specializuotomis (diferencijuotis) daro šias ląsteles unikalias. Visos […]

Argentinos skruzdės (Linepithima humile), kurių kolonijose nėra lyderio, sugeba sukurti sudėtingus kelius, įskaitant ir vadinamus Steinerio tinklus, kuomet tarp reikiamų sujungti taškų sukuriama papildoma jungtis – išsišakojimas, padedantis pasiekti, kad tinklas taptų optimaliu – jo taškai yra sujungiami pačiu trumpiausiu keliu. Eksperimento metu tyrėjai stebėjo, kaip skruzdės sujungia tris arba keturis netoliese esančius lizdus. Po […]

Nors kompiuterių greičiai nuolat didėja, inžinieriai susiduria su vis sunkiau išsprendžiamomis procesorių ir kitų elektroninių dalių aušinimo problemomis – pavyzdžiui, milijonai centrinio procesoriaus tranzistorių intensyviai dirbdami gali iš kvadratinio centimetre paviršiaus ploto išskirti iki 125 vatų šilumos, o tai net dešimt kartų daugiau, nei išskiria elektrinės viryklės kaitlentė. Vienas iš sprendimo būdų – sukurti tokias […]

Tarptautinė tyrėjų komanda atrado naują magnetinių superhalogenų klasę – tam tikro dydžio ir sudėties atomų telkinius, pasižyminčius nepaprastu stabilumu. Tikimasi, kad šie dariniai gerokai pastūmės medžiagų mokslą į priekį, mat mokslininkų planuose – iki šiol neregėtų druskų, turinčių magnetinių ir superoksidacinių savybių, sukūrimas. Šio atradimo, aprašyto vasario 10 d. tarptautinio chemijos žurnalo „Angewandte Chemie“ numeryje, […]

Atrodytų, vakuume aplink savo ašį besisukantis kamuoliukas turėtų niekada nesustoti, jei tik jo neveiks išorinės jėgos. Bent jau taip postuluojama Niutono mechanikoje. O ką, jei absoliučioje tuštumoje atsirastų tam tikra trinties rūšis, kuri stabdytų besisukančius objektus? Toks fenomenas galėtų veikti tarpžvaigždines dulkes. Kvantinėje mechanikoje neapibrėžtumo principu postuluojama, jog niekada negalime būti tikri, ar vakuumas iš […]

Protono sukinio paslaptį tikimasi įminti Reliatyvistiniame sunkiųjų jonų greitintuve (angl. Relativistic Heavy Ion Collider), esančio Brukhaveno nacionalinėje laboratorijoje (Brookhaven National Laboratory). Tai tikimasi padaryti nagrinėjant skirtingų kvarkų tipų (aromatinio kvantinio skaičiaus) įtaką protono sukiniui. Metodo esmė, aprašyta „Physical Review Letters“ žurnale, paremta W bozonų matavimu. W bozonai yra silpnosios sąveikos, atsakingos už radioaktyvių branduolių skilimą, […]

Mokslininkų grupei, vadovaujamai dr. Tsujošio Hasegavos (Tsuyoshi Hasegawa) iš Tarptautinio medžiagų nanoarchitektonikos centro (Japonija), pavyko sukurti novatorišką „atominį tranzistorių“, galintį atlikti tiek logines, tiek atminties funkcijas. Kas svarbiausia, naujasis įrenginys suvartoja milijoną kartų mažiau energijos už analogišką įprastinį įtaisą. Manoma, kad loginiai elementai, sugebantys išlaikyti savo būseną (t. y. atlikti atminties funkciją), bus nepakeičiami kuriant […]

Superkietieji kūnai ir supertakieji skysčiai yra vieni įdomiausių kvantinės mechanikos efektų. Supertakieji skysčiai gali tekėti be jokio klampumo ir nejausti pasipriešinimo į besiliečiančios talpos sieneles, nes jų atomai kondensuojasi į stipriai koherentinę medžiagos būseną. Superkietieji kūnai taip pat pasižymi koherentiniu efektu, bet koherentiškumas atsiranda tarp kristalo gardelės vakansijų, o ne tarp kietojo kūno atomų. Eksperimente […]

Naujausias genetinis tyrimas, kurio rezultatus paskelbė žurnalas „Genome Research“, patvirtino: orangutanai yra daug artimesni žmonėms, nei buvo manoma anksčiau, informuoja „The Daily Mail“. Pirmą kartą sudaryta orangutano genetinio kodo schema parodė, kad jo DNR grandinė yra 97 proc. analogiška žmogaus. Vis dėlto tai reiškia, kad „rusvaplaukės“ beždžionės yra ne taip glaudžiai susijusios su mumis kaip […]

Vadinamosios „dieviškosios“ dalelės – Higgso bozono teorija gali būti įrodyta per dvejus metus. Didžiajame hadronų greitintuve eksperimentus vykdančių mokslininkų teigimu, priešingi rezultatai reikštų, kad ji greičiausiai iš viso neegzistuoja, rašo telegraph.co.uk. Jau anksčiau paskelbta, kad puikiai veikiantis greitintuvas dirbs metus ilgiau nei planuota. Dideliam remontui greitintuvą mokslininkai turėjo sustabdyti jau šių metų pabaigoje, tačiau šis […]

Nanosidabras nėra kažkas nauja. Jis buvo naudojamas daugiau kaip šimtą metų ir buvo žinomas „koloidinio sidabro“ pavadinimu. Antimikrobinis mažyčių sidabro dalelių efektas buvo žinomas visą tą laiką. Dabar visuomenėje yra labai didelis susidomėjimas nanomedžiagomis. Ypatingas dėmesys skiriamas sidabro nanodalelėms. Dažnai manoma, kad tiriama visiškai nauja medžiaga. Tačiau mokslininkų grupė iš Šveicarijos savo straipsnyje, atspausdintame „Environmental […]

Sferinė anglies molekulė, dar vadinama „bakminsterfulerenu“, domina mokslininkus savo unikaliomis savybėmis ir galimybe ją pritaikyti nanotechnologijų ir elektronikos pramonėje. Visai neseniai tyrėjams pavyko išsiaiškinti, jog ji turėtų pasižymėti dar viena keistenybe: esant tam tikroms sąlygoms šios molekulės gali suformuoti vienkomponentį gelį. Kiek iki šiol yra žinoma, visi geliai yra sudaryti iš dviejų komponentų – tolygiai […]

Daug naujų medžiagų sukuriama sudedant atskirus elementus, keičiant temperatūrą ar kitas sąlygas. Norint dar labiau patobulinti kelių metalų junginį ir suteikti jam pageidaujamas savybes reikia eiti giliau – tvarkyti pačius atomus. Šis procesas panašus į bioinžinierių darbą, kai pridedami ar išimami genai ir tokiu būdu kuriami sintetiniai orechos-LX3MLPlus.iso.partganizmai. Tokia veikla būdinga ir mokslininkų grupei iš […]

Mokslininkai kuria naują prietaisą, kuris galėtų pagauti antimedžiagą ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima ją tyrinėti. Mat sukurti keistąją medžiagos pusseserę sudėtinga, tačiau ją išlaikyti dar sudėtingiau. Antimedžiaga yra tarsi veidrodinis medžiagos atspindys. Kiekviena medžiagos dalelė (pavyzdžiui, elektronas), kaip manoma, turi iš antimedžiagos susidedančią tokios pačios masės, bet priešingo krūvio antrininkę (šiuo atveju, […]

Jungtinio laboratorinės astrofizikos instituto (JAV), trumpinamo JILA, mokslininkams pavyko sukonstruoti atominį laikrodį, kuriame atomai sugeba nesusidurti – paradoksaliai skambantis kvantinio pasaulio reiškinys pasiektas glausčiau išrikiuojant atomus. Šis gana netikėtas atradimas, aprašytas žurnale „Science Express“, gali pagerinti eksperimentinių atominių laikrodžių, sudarytų iš tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių neutralių atomų, pagautų susikertant lazerio spinduliuotės pluoštams, veikimą. JILA […]