Gamtos Mokslai

Prieš 100 mln. metų gyvenusių į kriaukleles panašių sutvėrimų spermatozoidai buvo kur ilgesni už jų kūnus, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Tai rodo, kad kalbai pakrypus apie dauginimasį, kai kuriems gyvūnams visada buvo svarbus dydis. Mūsų laikais tebėra gyvūnų, kurių spermatozoidai yra didžiuliai. Vaisinės muselės dydis – vos keli milimetrai, tačiau jos gali išskirti 6 centimetrų […]

Mokslininkai Izraelio Negevo dykumoje – viename sausiausių planetos regionų – atrado pirmąjį pasaulyje augalą, kuris pasilaisto pats. Dykumos rabarbaras sulaiko 16 kartų daugiau vandens nei kiti augalai, o augdamas nederlingoje vietovėje geba pats save pasilaistyti. Mokslininkus apstulbino metro pločio rabarbaro lapai, kurie yra nepaprastai dideli, lyginant su kita dykumos augmenija, kuriai maži lapeliai padeda neprarasti […]

Visatoje elementai, sunkesni už geležį, susidaro po galingų sprogimų, kuriuos astronomai praminė supernovomis. Branduolinių reakcijų metu susiformuoja visų rūšių itin trumpai gyvuojantys atomų branduoliai, tarp kurių pasitaiko ir stabilesnių, mokslininkų teorijose vadinamų magiškaisiais. Tačiau net ir tarp magiškųjų branduolių yra išimčių: jie sudaro apgrąžines saleles. Vadovaujama Miuncheno technikos universiteto (Vokietija) fizikos profesoriaus tarptautinė tyrėjų komanda […]

Tai galbūt atrodo tarsi bičių korio dalelė, tačiau iš tiesų tai yra pirmasis istorijoje pavienės molekulės vaizdas. Nuotraukai padaryti IBM mokslininkai panaudojo atominės jėgos mikroskopą (AFM), kurio pajėgumo pakako net molekulėje esantiems cheminiams ryšiams vizualiai užfiksuoti. “Tai pirmas kartas, kai pavyko nufotografuoti visus vienoje molekulėje esančius atomus”, sako tyrimui vadovavęs Leo Gross’as. Mokslininkai mikroskopą sufokusavo […]

Cheminiai junginiai, vadinami manganitais, tyrinėjami jau daugybę metų – jei tiksliau, nuo pat milžiniškos magnetovaržos efekto atradimo. Ne paslaptis, jog šis reiškinys itin žadina mokslininkų vaizduotę, nes jį tikimasi pritaikyti kuriant magnetinius jutiklius, magnetines laisvosios kreipties atmintines bei spintronikos įtaisus. Vis dėlto perprasti ir galiausiai tinkamai valdyti milžiniškos magnetovaržos efektą yra sudėtingas uždavinys, mat manganitus […]

Mokslininkai iš Kvantinės Fotonikos grupės (Quantum Photonics Group), dirbančios DTU Fotonik firmoje, kartu su kolegomis iš Nilso Boro instituto (abu yra Danijoje) nustebino mokslinę visuomenę, atradę, kad kieto kūno fotonų spinduoliai, dar kitaip vadinami kvantiniais taškais, pasižymi visai kitokiomis savybėmis, nei buvo manyta iki šiol. Naujasis atradimas gali būti svarbus įvairiose srityse, pavyzdžiui, tobulinant kvantinės […]

Moderniųjų technologijų plėtojimas labai priklauso nuo to, kaip gerai mes sugebame suprasti pernašos reiškinius. Elektroninių prietaisų ir kompiuterių veikimas iš esmės yra pagrįstas galimybe sukelti ir valdyti elektronų sroves. Išnaudodami šių gausiai medžiagoje esančių elementariųjų dalelių elektrinius krūvius ir atsaką į elektromagnetinius laukus, priverčiame jas tiksliai judėti reikiamomis laidininkų grandinėmis. Taigi informacijos pernaša, su kuria […]

Juodosios skylės yra laikomos sunkiausiais objektais mūsų Visatoje. Tuo tarpu elektronai yra vieni iš lengviausiųjų. Visai neseniai Ilinojaus universiteto, įsikūrusio Urbanoje – Šampeinėje (JAV), fizikai parodė, kaip turinčios krūvį juodosios skylės gali būti panaudotos modeliuojant elektronų sąveiką, pasireiškiančią neįprastuose superlaidininkuose. „Už šio uždavinio slypi yra ne kas kita kaip aukštatemperatūris superlaidumas, – pradeda pasakoti Filipas […]

Šalia besisukančios juodosios skylės išspinduliuoti fotonai įsukami ir tarsi įgauna orbitinį kampinį momentą, kuris nuotraukoje (Nature Physics) matomas kaip susuktų laiptų spiralė. Fiksuojant tokią šviesą būtų galima išmatuoti juodosios skylės sukimosi greitį. Juodųjų skylių tiesiogiai pamatyti ar tiesiogiai matuoti kokias nors jų fizikines savybes neįmanoma, todėl reikia sugalvoti netiesioginių būdų, kaip aptikti ir tyrinėti šiuos […]

Naujasis mikroskopas buvo išrastas mokslininkų grupės iš Hovardo Hju medicinos instituto. Išradimas leis stebėti gyvų organizmų ląsteles naudojant ypatingai ploną šviesos pluoštelį, panašų į supermarketų naudojamą barkodo skeneriuose. Gyvos ląstelės struktūrą bus galima matyti trimačiame filme su neįprastai didele raiška. Metodas leidžia gauti vaizdus dideliu greičiu, todėl bus galima gauti nuostabius filmukus, kuriuose bus matomi […]

Mikrobai, palaidoti giliai po Žemės paviršiumi, ne tik išgyvena esant ekstremaliai temperatūrai ir slėgiui, bet sugeba taip apdirbti aplink juos esančias uolienas, kad jos tampa maistu. Mokslininkai atrado, jog esant pakankamam tam tikros mikrobų rūšies kiekiui, uolienos giliai po Žeme išsiskiria vandenilio dujas, kuriomis mikrobai vėliau maitinasi. Geomikrobiologas R. Džonas Parkesas (R. John Parkes) sako, […]

Kamieninė ląstelė – nediferencijuota (nespecializuota atlikti kokio nors audinio funkcijas), gebanti atsinaujinti ląstelė. Organizme ji nėra nulemta ir tokia lieka tol, kol gauna signalą tapti specializuota. Šių ląstelių galimybė atsinaujinti, t. y. pasidauginus likti tokio pat diferenciacijos lygio, kartu su jų savybe susidarius reikiamoms sąlygoms bet kada tapti specializuotomis (diferencijuotis) daro šias ląsteles unikalias. Visos […]

Argentinos skruzdės (Linepithima humile), kurių kolonijose nėra lyderio, sugeba sukurti sudėtingus kelius, įskaitant ir vadinamus Steinerio tinklus, kuomet tarp reikiamų sujungti taškų sukuriama papildoma jungtis – išsišakojimas, padedantis pasiekti, kad tinklas taptų optimaliu – jo taškai yra sujungiami pačiu trumpiausiu keliu. Eksperimento metu tyrėjai stebėjo, kaip skruzdės sujungia tris arba keturis netoliese esančius lizdus. Po […]

Nors kompiuterių greičiai nuolat didėja, inžinieriai susiduria su vis sunkiau išsprendžiamomis procesorių ir kitų elektroninių dalių aušinimo problemomis – pavyzdžiui, milijonai centrinio procesoriaus tranzistorių intensyviai dirbdami gali iš kvadratinio centimetre paviršiaus ploto išskirti iki 125 vatų šilumos, o tai net dešimt kartų daugiau, nei išskiria elektrinės viryklės kaitlentė. Vienas iš sprendimo būdų – sukurti tokias […]

Tarptautinė tyrėjų komanda atrado naują magnetinių superhalogenų klasę – tam tikro dydžio ir sudėties atomų telkinius, pasižyminčius nepaprastu stabilumu. Tikimasi, kad šie dariniai gerokai pastūmės medžiagų mokslą į priekį, mat mokslininkų planuose – iki šiol neregėtų druskų, turinčių magnetinių ir superoksidacinių savybių, sukūrimas. Šio atradimo, aprašyto vasario 10 d. tarptautinio chemijos žurnalo „Angewandte Chemie“ numeryje, […]