Žemė ir Gamta

Artimiausiomis dienomis JAV Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos ir Gynybos departamento Kosminių bandymų programos specialistai pradės vykdyti CARE eksperimentą, kuriuo siekiama aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose sukurti dirbtinius sidabrinius debesis. Tam bus naudojama NASA keturių pakopų raketa nešėja „Black Brant XII“. Ji 200 – 250 kilometrų aukštyje paleis dulkių debesį, sudarytą iš 10 – 1000 nanometrų skersmens […]

Dėl sparčiai augančio mūsų planetos gyventojų skaičiaus ir vis nuožmesnės kovos už likusius jos resursus pasaulis iki 2050 m. gali neatpažįstamai pasikeisti, perspėjo vakar Vašingtone pasibaigusios Amerikos mokslo pažangos asociacijos (AAAS) metinėje konferencijoje dalyvavę mokslininkai. Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertai prognozuoja, kad šiemet pasaulio gyventojų skaičius viršys 7 milijardus, o iki 2050 metų išaugs iki 9 […]

Grupė Amerikos mokslininkų įsitikinę, jog taikant naują technologiją Sacharos dykumoje būtų galima pasodinti daugiau kaip milijardą medžių. Klausimas, o kam viso to reikia? Tai vienas iš grandiozinių geoinžinierinių projektų kaip būtų galima sustabdyti klimato kaitą. Na, prie to pačio, dar ir medienos būtų. Apie pačią Sacharos apželdinimo idėją mes jau rašėme šioje publikacijoje, tačiau tuomet […]

Jei visa žmonija pasiektų amerikiečių gyvenimo lygį, prireiktų 5 Žemės planetų resursų jos poreikiams patenkinti, nustatė tarptautinis tyrimų centras „Global Footprint Network“. Jo analitikai, remdamiesi Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis apie atskirų šalių ekonomiką ir vartojimą, apskaičiavo, kiek reikia dirbamos žemės, miškų, ganyklų, žuvingų vandenų ploto bei kitų planetos biologinių išteklių dabartiniams įvairių šalių gyventojų ir […]

Rytų Antarktidoje pradėjo tirpti didžiausias pasaulyje ledo skydas, dar labiau paspartinsiantis jūros lygio kilimą, liudija NASA palydovinių stebėjimų duomenys. Rytų Antarktidos ledo skydas, užimantis tris ketvirtadalius viso žemyno ploto, nuo 2010-ųjų kasmet praranda apie 57 milijardus tonų ledo, kurio tirpsmo vandenys patenka į Pietų vandenyną, rašo britų dienraštis „Guardian“. Tai nustatyta remiantis Antarktidą stebinčių NASA […]

Mokslininkai, stebintys ledynus Andų kalnuose, sako, jog ledas traukiasi greičiau negu anksčiau buvo prognozuojama. 2005 metais ledynus tyrinėjantis Edsonas Ramirezas iš San Andreso universiteto, prognozavo, kad Čokejapu ledynas išnyks 2015 metais. Faktiškai tai atsitiko keletu metų anksčiau, rašo BBC. Anot E. Ramirezo, Andų ledynų tirpimo tempas ir mastas tokiame aukštyje yra klimato kaitos indikatorius. „Tai […]

Magnetinis šiaurės polius šiuo metu yra Arkties vandenyne, netoli Kanadai priklausančių salų ir pamažu slenka Sibiro link. Tai reiškia, kad du Floridos oro uostai turės iš naujo sunumeruoti savo pakilimo ir nusileidimo takus, praneša Livescience.com. Kad ir kaip paradoksaliai atrodo toks šiaurinio magnetinio poliaus ir Floridos oro uostų sąryšis, Tampos ir Peterio O‘Knighto oro uostai […]

Užsitraukus virš Antarktidos esančiai ozono „skylei“, vidutinė temperatūra žemyne pakils 3 laipsniais, o tirpstantys ledynai jūros lygį visame pasaulyje gali pakelti iki 1,4 metro, perspėja mokslininkai. Virš Antarktidos esanti ozono sluoksnio „skylė“ iki šiol saugojo šį žemyną nuo stipriausių pasaulinio atšilimo reiškinių, teigiama išsamiausio iki šiol Antarktidos klimato tyrimo išvadose. Tačiau mokslininkai perspėja, kad per […]

Mokslininkai įsitikinę, jog dalis Žemės atmosferos, o ir vandenynų, davusių pradžią gyvybei, atkeliavo iš kosmoso, greičiausiai – kartu su meteoritais ir kometomis. Anksčiau buvo manoma, jog atmosfera kartu su vandenynai atsirado didžiulių vulkaninių išsiveržimų metu, kuomet į paviršių iškilo giliai Žemės plutoje buvusios dujos, mineralai ir kitos medžiagos. Vėliau, Žemės atmosferą ėmė formuoti atsiradę gyvieji […]

Prancūzijos ir Ispanijos geologai nustatė, kad pakartotinis Viduržemio jūros baseino pripildymo Atlanto vandenimis procesas, prasidėjęs prieš maždaug 5,33 mln. metų, vyko nepaprastai greitai. Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pagrindinė Viduržemio jūros vandens masė joje atsirado greičiau, nei per 2 metus. Pasak mokslininkų, beveik prieš 5,6 mln. metų dėl tektoninių paviršiaus kilimo procesų dabartiniame Gibraltaro sąsiaurio rajone […]

Praėjusiais metais Haitį nusiaubusį žemės drebėjimą galėjo sukelti itin lietingas 2008 m. audrų sezonas bei miškų nykimas, teigia jūrų geologijos bei geofizikos profesoriaus Shimono Wdowinskio vadovaujama JAV Majamio universiteto mokslininkų komanda. Akademikų nuomone, dvi didelės audros 2008 m. nuo Haičio aukštųjų regionų „nuplovė“ tiek nuosėdų, kad jos, susikaupiusios šalies žemumose, sukūrė pakankamą spaudimą tektoninio lūžio […]

Mokslininkai nustatė, kad procesas, kai dėl klimato atšilimo kai kurie Žemės regionai taps mirtinai pavojingi gyventi, jau prasidėjo. Jei pasaulinis atšilimas vyks ir toliau, ilgainiui mūsų planeta įkais taip, kad tam tikruose jos pusiaujo regionuose oro temperatūra ir drėgmė kels pavojų žmonių gyvybei, skelbia „New Scientist“. Modeliuojant klimato sąlygas buvo nustatyta, kad paties blogiausio pasaulinio […]

Ateityje Ramiajame vandenyne ties pusiauju gali atsirasti pirmosios plaukiojančios valstybės – nuo 50 iki 70 kilometrų skersmens dirbtinės salos, kuriose gyvens daugiau nei po 1 mln. žmonių. Japonijos technologijų bendrovė „Shimizu“, bendradarbiaudama su „Super Collaborative Graduate School“ mokyklos ir kompanijos „Nomura Securities“ specialistais, pradėjo nagrinėti technines konceptualaus projekto „Green Float“ (Žaliasis plaustas) įgyvendinimo galimybes, praneša […]

Pirmajame išsamiame visuotiniame pasauliniame didžiųjų ežerų temperatūrų tendencijos tyrime, NASA mokslininkai nustatė, kad per paskutiniuosius 25 metus didžiausi ežerai sušilo. Mokslininkai: Philipp Schneider ir Simon Hook iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (Kalifornijoje, JAV), panaudojo palydovų surinktus 167 didžiausių ežerų paviršių temperatūrų duomenis. Jie pranešė, kad vidutinė šilimo norma yra 0,81 laipsnių Celsijaus per dešimtmetį, […]

Bendru Alžyro ir Japonijos universitetų projektu siekiama Sacharos dykumą, didžiausią pasaulio dykumą, paversti į didelę saulės elektrinę, kuri galėtų aprūpinti pusę pasaulio elektros energijos poreikio iki 2050 metų. Sacharos projektą siekiama pradėti nuo silicio gamyklų statymo dykumoje, kur jos iš smėlyje esančio silicio dioksido pagamintų aukštos kokybės silicį – reikalingą saulės kolektoriams. Saulės elektrinių statyboje […]