Prieš tris mėnesius astronomijos pasaulio atstovai su baime stebėjo kaip neseniai atrasta kometa „Lovejoy“ artėjo link Saulės. Buvo tikimasi, kad tai bus paskutinė kometos kelionė, tačiau ji pasirodė kitoje Saulės pusėje ir buvo visiškai nepažeista. Išgyvenusi kelionę link Saulės, „Lovejoy“ grįžo atgal į saulės sistemą.
Kaip šis ledo ir uolienų kamuolys sugebėjo atsilaikyti prieš tokį artimą kontaktą su Saule, kai visi prognozavo jog ji subyrės į šipulius? Mokslininkai aiškina, kad kai kometa buvo šalia Saulės, padidėjęs nuo saulės radiacijos sklindantis karštis privertė užšalusias medžiagas, esančias kometos branduolyje, sublimuoti – iš kietųjų medžiagų pavirsti dujomis, praleidžiant viduriniąją skysčio stadiją – ir tokiu būdu prasiskverbti pro kometos paviršių ir sukurti ilgą, ūkanuotą, atsispindinčią uodegą. Mokslininkų teigimu, „Lovejoy“ atveju, kuri judėjo tiesiai link Saulės, sublimacija kometos paviršiui galėjo suteikti pakankamai išorinės jėgos tam, kad išlaikyti jos vientisumą.
„Reakcijos jėga, kuri buvo sukelta stiprios branduolio sublimacijos, būnant šalia Saulės apsaugojo nuo suirimo proceso ir išlaikė branduolio vientisumą,“ – pasakojo mokslininkai. Mokslininkai teigia, kad kometos branduolio dydį galima apskaičiuoti naudojantis formulę, kurioje yra įvertinamos sublimacijos jėgos, branduolio medžiagų sudėtis, kometos gravitacija ir atoslūgio jėgos kylančios dėl buvimo arti Saulės.
Naudojantis šia formule, mokslininkų komanda apskaičiavo, kad „Lovejoy“ kometos branduolio diametras yra 0,2 km – 11 km ribose. Jeigu kometa būtų kiek mažesnė, priartėjus arti saulės ji būtų praradus per daug medžiagų (todėl pritrūktų gravitacijos); Jeigu kometa būtų kiek didesnė ji būtų per tanki sublimacijos procesui todėl pritruktų pusiausvyros jėgų. Jeigu ši hipotezė yra teisinga, kelionė aplink Saulę kai kurioms, tam tikro dydžio kometoms gali nesibaigti mirtimi.