Mokslininkai buvo nustebinti to, kaip greitai bakterijos įgijo atsparumą antibiotiniams vaistams, kurie buvo išrasti mažiau nei prieš šimtmetį.
Dabar Makmasterio Universiteto mokslininkai atrado, kad šis atsparumas jau egzistavo apie 30000 metų.
Šiandien paskelbti tyrimo rezultatai parodo, kad atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kuris buvo dar prieš antibiotikų naudojimą modernioje medicinoje. Vyriausieji šio tyrimo tyrėjai yra Gerry Wright‘as, Maiklo Degrūto Užkrečiamų Ligų Instituto tyrimų mokslo direktorius, ir Hendrik‘as Poinar‘as, Makmasterio evoliucijos genetikas.
„Atsparumas antibiotikams yra didelė problema ir faktas, kad antibiotikai tampa vis mažiau efektyvūs, yra žinomas, nes atsparumas jiems sklinda visose ligoninėse.“ – teigia Wright‘as. „Didžiausias klausimas yra iš kur šis atsparumas atsirado?“
Po metus trukusių bakterijų DNR tyrinėjimų, išgautų iš prieš 30000 metų įšalusių uolienų amžino įšalo žemėje Jukono teritorijoje, tyrėjai sukūrė būdą, kaip Makmasterio Senovės DNR centre atskirti DNR . Naudojant moderniausias molekulinės biologijos technlogijas, buvo sukurti būdai, kaip išgauti mažus senovinio DNR fragmentus.
Tyrėjai nustatė, kad atsparumo antibiotikams genai egzistavo šalia tų genų, kurie užšifruodavo senovinių gyvybės formų DNR, tokių kaip mamutai, arkliai ir bizonai, taip pat augalai, augę toje teritorijoje per paskutinį tarpledynmečio laikotarpį, mažiausiai prieš 30000 metų. Jie visą dėmesį sutelkė vienai atsparumo antibiotiniams vaistams, žinomiems kaip vankomicinas, sferai, svarbiai medicininei problemai, išryškėjusiai devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir sukeliančiai infekcijos protrūkį visame pasaulyje.
„Mes nustatėme, kad šie amžino įžalo žemės gilimoje rasti genai yra tokio pat amžiaus, kaip ir kiti DNR, pavyzdžiui, mamuto. Brian‘as Golding‘as (Makmasterio Biologijos Skyrius) parodė, kad jie ne tokio pat amžiaus, bet sudaro to paties genialoginio medžio dalį. Tada mes laboratorijoje atkūrėme genų produktus, išgryninome jo baltymus ir parodėme, kad jis veikia taip pat ir turi tokią pačią struktūrą, kaip ir dabar.“
Tai tik antras kartas, kai senovinis baltymas buvo „atgaivintas“ laboratorijos sąlygomis.
Wright‘as teigia, kad šis proveržis turės svarbią reikšmę, siekiant suprasti atsparumą antibiotikams. „Antibiotikai yra natūralios planetos ekologijos dalis, taigi kai mes manome, kad sukūrėme vaistus, prieš kuriuos nebus greitai įgyjamas atsparumas ar kokį kitą naują daiktą medicinoje, mes apgaudinėjame patys save. Šie dalykai yra mūsų natūralios gamtos dalis, taigi mes turime būti labai atsargūs jai priešindamiesi.
Mikroorganizmai atrado būdą kaip tai apeiti daug anksčiau, nei mes supratome, kaip tai panaudoti.“
(No Ratings Yet)
Loading...