Mokslininkai daugeli metų žinojo, kad žmonių užsikrėtusių AIDS virusu organizmai, kaip atsaką į patogeną gamina antikūnus. Antikūnus, kurie pasirodo yra visiškai neveiksmingi stabdant infekcijos plitimą.
Mokslininkai iš Duke Universiteto medicinos centro (JAV) dabar gali paaiškinti kodėl: Kai kurie ankstyviausi ir labiausiai paplitę antikūnai galintys kovoti su ŽIV, negali viruso “pamatyti” iki kol jis neįsibrovė į sveiką ląstelę.
Mokslininkai grindė savo išvadą gautais rezultatais iš serijos kristalografinių ir biocheminių eksperimentų, kurie atskleidė skirtingų tipų antikūnų specifines molekulines struktūras reikalingas sukurti efektyviai gynybai.
Ankstesni tyrimai parodė du energingiausius antikūnus prieš ŽIV – antikūnai pavadinti 2F5 ir 4E10 – paveikia virusą per konkrečią išorinio sluoksnio dalį, esančią gp41 regione ir pavadintą MPER. Šie antikūnai užrakina virusą, neleisdami jam daugintis, tai AIDS viruso “Achilo kulnas”.
“Mūsų tyrimai parodė, kad virusas iš tikrųjų turi dvi versijas “Achilo kulno,” – sako Barton Haynes, Duke žmogaus vakcinų instituto direktorius. “Pirmoji versija retai pasitaikanti – iš esmės neutralizuojantys antikūnai, antroji labiau paplitusi – aktyvuojami antikūnai, tačiau jie negalės daug nuveikti, nes “Achilo kulnas” nėra aptinkamas iki tol kol virusas patenka į ląstelę.”
Nathan Nicely, kristalografijos tyrimų vadovas: “Šią struktūrą buvo sunku gauti, bet dabar kai mes ją turime, ji bus svarbus instrumentas padėsiantis suprasti kodėl šis neneutralizuojantis antikūnas sąveikauja su ŽIV-1 išoriniu sluoksniu.
“Mes tikimės geriau suprasti, ką imuninei sistemai reikia padaryti norint efektyviai kovoti su ŽIV virusu” – sako Haynes.
(No Ratings Yet)
Loading...