Tikriausiai daugelis žmonių net nepastebėjo, bet 2009 metais, Žemė aplink savo ašį sukosi šiek tiek greičiau nei įprasta, to pasekoje šiek tiek sutrumpėjo dienos. Šis fenomenas tęsėsi keletą savaičių, o per tą laiką dienos sutrumpėjo 0,1 milisekunde. Tačiau mokslininkų šis dienų sutrumpėjimo reiškinys nedžiugina. Spėjama, kad šis reiškinys kilo dėl vandenyno srovių, supančių Antarktidą, staigaus sulėtėjimo. Kodėl taip nutiko, mokslininkai iki šiol nežino. NASA mokslininkai bendradarbiaudami su Prancūzijos fizikos instituto specialistais šį fenomeną aprašė Geophysical Research Letters leidinyje.
Mokslininkų teigimu, įmanoma, kad vandenyno srovės sulėtėjo dėl El Niño (neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno srovių pasikeitimas). Pranešama, kad dvi dienos prieš vandenyno srovių sulėtėjimą, vandenyno teritorijoje buvo užfiksuotas ir nedidelis vėjo greičio sumažėjimas. Anot mokslininkų, žemės sukimosi greitis dėl tam tikrų faktorių keičiasi dažnai, tačiau dažniausiai šiuos pokyčius įtakoja besikeičiantis vėjo greitis. Kai tik vėjo greitis grįžta į pradinę būklę, normalizuojasi ir srovių intensyvumas, ir žemės sukimasis aplink ašį.
„Iki šiol tokie staigūs vandenyno srovių, vėjo ir žemės sukimosi greičio pasikeitimai nebuvo užfiksuoti“, – stebėjosi mokslininkai. Dažniausiai, priklausomai nuo vėjo greičio kitimo tendencijų, pasikeitimai vyksta palaipsniui. Mokslininkus labiausiai stebina tai, kad menkiausias vėjo greičio padidėjimas gali sukelti staigų vandenyno srovių ir kartu žemės sukimosi greičio padidėjimą. Mokslininkai pranašauja, kad ateityje globalinis atšilimas dar labiau paveiks tiek El Niño, tiek vėjų tendencingumą, o tai pakels vandenynų temperatūrą ir sukels neaiškius srovių bei jų greičių pasikeitimus.
Parengė: Martynas Vaičekauskas