Koks būtų pasaulis be ligų?

Įsivaizduokite pasaulį be ŽIV, be maliarijos, be džiovos, be gripo ir visų kitų užkrečiamų ligų, kurias tik galite sugalvoti – įskaitant banaliausią slogą. Mokslininkai viso pasaulio laboratorijose nepaliaujamai stengiasi sukurti visus virusus veikiančius vaistus ir universalią gripo vakciną, taigi, gali pasirodyti, kad galutinis (nors ir labai tolimas) visų medicininių tikslas – išnaikinti infekcines ligas. Bet kas būtų, jei tokių ligų iš tiesų neliktų?

Princetono universiteto (JAV) matematinės epidemiologijos specialistas Nimas Arinaminpathy sakė: „Jei turėtume stebuklingą tabletę, kuri išnaikintų visas infekcines ligas be išimties, ar iš tiesų tokią tabletę gertume?“ Pats mokslininkas nėra tuo įsitikinęs. Jis mano, kad labai tikėtina, jog išnykus absoliučiai visoms infekcinėms ligoms rezultatas nebūtų vien teigiamas, bet ir žmonijos žlugimo jis nenulemtų, rašo

Blogiausiųjų išlikimas

Visų pirma, pagalvokite apie tai, ko netektume. „Mūsų evoliucinė istorija – tai ginklavimosi varžybos su patogenais, kurie stengiasi mus sunaikinti“, – sakė Kolumbijos universiteto (JAV) mikrobiologijos bei imunologijos profesorius Vincentas Racaniello. Per daugybę tokių lenktynių metų silpniausieji iš jų iškrisdavo, o ne tokioje atšiaurioje aplinkoje žmonių išlikimo standartai būtų kur kas laisvesni.

Tačiau tai nekelia tokių rimtų problemų, kaip galėtų pasirodyti. Didelėje Vakarų pasaulio dalyje „žmonės ir taip yra tarsi dirbtiniai gyvūnai“, – sakė prof. V. Racaniello. „Turime daugybę būdų įsikišti jeigu žmogus serga, kai be įsikišimo jis mirtų ir mes galėtume stebėti žmonių su stipresne imunine sistema natūralią atranką“. Tačiau kol medikai sugeba apsaugoti mus nuo tų ligų, kurios mus laukinėje gamtoje nužudytų, stiprus imunitetas nėra privalomas, pridūrė profesorius.

Ir iš tiesų, daugelį ligų visame pasaulyje būtų galima išnaikinti be grėsmės evoliucinei atrankai. „Kalbant apie gripą, nėra jokių įrodymų, kad jis atlieka kokį nors vaidmenį žmonių evoliuciją“, – sakė gripo vakcinos evoliucinius efektus tiriantis N. Arinaminpathy. Žmogaus genetikai patogenai įtakos gali turėti tik tuo atveju, jei žmogus žūva iki palikuonių susilaukimo. Priešingu atveju žmogus perduoda genus vėlesnėms kartoms, nepriklausomai nuo to, ar tie genai didina jo atsparumą ligoms, ar ne. Gripas dažniausiai būna mirtinas vyresniems žmonėms, kurie paprastai jau būna perdavę savo genus (arba bet kokiu atveju nebegali to padaryti).

Tuo tarpu maliarija labiausiai pavojinga jauniems žmonėms, taigi, ji turi įtakos daugelio tropinių valstybių žmonių evoliucijai, nes išnaikina vaikus su silpnesnėmis imuninėmis sistemomis ir leidžia išlikti vaikams su genais, suteikiančiais atsparumą maliarijai. Tačiau tokia „stipriausiųjų išlikimo“ situacija nėra pageidautina; maliarija JAV teritorijoje yra praktiškai išnaikinta be jokių akivaizdžių neigiamų pasekmių. Jei tas pats būtų padaryta Afrikoje ir kituose regionuose, kur sergama šia liga, „sergamumo maliarija sumažinimas ar visiškas ligos išnaikinimas paveiktų ne tik visuomenės sveikatos sritį“, – sakė N.Arinaminpathy.

Sveika populiacija

Maliarijos parazitas Afrikoje taip smarkiai siautėja, kad daugybė vaikų nuolat užkrečiami iš naujo ir bemaž nepaliaujamai serga. „Negali aiškiai galvoti, jautiesi siaubingai, todėl negali eiti į mokyklą ar gyventi produktyvaus gyvenimo“, – sakė V. Racaniello. Tuo tarpu ŽIV siautėja į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje ir panašiai smarkiai lėtina raidą bei produktyvumą.
Trumpai tariant, ligos klesti skurde. „Jeigu vakcinavimas padėtų išnaikinti infekcines ligas, būtų žengtas labai svarbus žingsnis traukiant žmones iš skurdo suteikiant jiems galimybę gyventi produktyviai“, – sakė V. Racaniello.
Ir nors maliarijos, džiovos, miegligės, ŽIV bei kitų tropinių ligų išnaikinimas reikštų spartesnį populiacijos augimą tose vietose, kur gimstamumas ir taip nekontroliuojamai didelis bei susiduriama su maisto stokos sukeltomis krizėmis, šias socioekonomines problemas būtų kur kas paprasčiau spręsti visuomenėse be ligų. „Jeigu didelė tų žmonių dalis turėtų produktyvias karjeras, jie galėtų rasti sprendimą“, – mano V. Racaniello.
Tokios mintys suteikia pagrindo teigti, kad infekcinių ligų išnaikinimas žmonijai būtų naudingas. Bet kol kas neatsakyta į vieną labai svarbų klausimą.
Gerosios slogos?

Ar jaunystėje reguliariai sirgti sloga arba gripu yra naudinga sulaukus garbesnio amžiaus? Šie virusai gali kažkaip paveikti mūsų metabolizmo ir netgi organų augimą bei raidą. Mokslininkai kol kas nėra tikri, nes jie neturėjo galimybės stebėti populiaciją, kurioje nėra virusų, tuo tarpu Vakarų pasaulyje sudaromos puikios sąlygos stebėti populiacijas be bakterijų ir parazitų.

„Tik pradedame suprasti, kad antibiotikų pasekmė, kuomet iš žarnyno pašalinamos gerosios bakterijos, yra galimas autoimuninių ligų (pavyzdžiui, alergijų) išsivystymas. Mūsų žinios apie virusus nėra tokios gilios. Ką gi mums daro virusai?“, – klausia V. Racaniello.

Su alergijomis susitaikyti galime, tačiau kai kurie gerybiniai virusai, gyvenantys mūsų organizmuose, gali atlikti kur kas gilesnį vaidmenį – panašiai, kaip ir kai kurie šiokių tokių nepatogumų keliantys virusai, su kuriais mūsų santykiai yra „šiek tiek neapibrėžti“. Ar pasaulis, kuriame vaikai nuolat skiepijami prieš peršalimą, gripą, ŽPV ir visą kitą, iš tiesų būtų geresnis?

Kaip ir visuomet, norėti reikia atsargiai. Infekcinių ligų išnaikinimas visame pasaulyje būtų „iš esmės geras dalykas“, – mano N. Arinaminpathy, „tačiau pasikapsčius giliau kyla keletas įdomių klausimų“.