Skrydžiai lėktuvais besilaukiančių moterų ir jų vaisių sveikatai smarkiai nekenkia. Tačiau kokia tikimybė sveikų palikuonių susilaukti, pavyzdžiui, labai ilgos kosminės kelionės nesvarumo būsenoje metu?
Atliki tyrimai su žuvytės dryžuotosios danijos (lot. k. – Danio rerio) embrionais, kurie buvo išauginti sumažintos gravitacijos (mikrogravitacijos) sąlygomis, atskleidė tam tikrų jų raidos anomalijų.
Kanados Mount Saint Vincent universiteto biologė Tamara Franc-Odendal (Tamara Franz–Odendaal) mano, kad eksperimento metu aptikti žuvyčių galvos kaulų raidos defektai neturėtų sukelti problemų viso organizmo sveikatai. Mokslininkė yra linkusi manyti, kad anomalijas iššaukė nervinio audinio ląstelių, atsakingų už galvos kaulų formavimąsi, pokyčiai.
Tiesa, tyrėja neneigia, kad, defektams kartojantis iš kartos į kartą, gali kilti ir rimtesnių sveikatos problemų. Tokia prielaida skatina susimąstyti apie ilgalaikes, keletą žmonių palikuonių kartų truksiančias kosmines keliones – kokia tikimybė labai ilgos kosminės kelionės metu susilaukti sveikų palikuonių?
Imituoto nesvarumo būsenos sąlygomis mokslininkės suleido apvaisintus danijų ikrus į biocentrifugą, kurioje ikrai buvo sukami taip, kad susidarytų sąlygos, primenančios nesvarumą. Iš ikrų išsiritusių žuvyčių kaukolių struktūra buvo lyginama su normaliomis sąlygomis išsiritusių žuvyčių kaukolių struktūromis. Tyrėjos pastebėjo, kad eksperimentinėmis sąlygomis išaugintų embrionų žiaunų arkos buvo išsivystę ne taip. Žuvytėms subrendus, kaulų struktūros defektai neišnyko.
Mikrogravitacijos sąlygomis augintų danijų ikrų raidos defektų (vestibuliarinėje sistemoje) yra užfiksuota ir ankstesnių tyrimų metu. 2002 m. Stiveno Mūrmano (Stephen Moorman) iš Naujojo Džersio (JAV) panašiomis sąlygomis išaugintos žuvytės tada išgyveno vos porą savaičių. Analogiškus eksperimentus su danijų ikreliais ketinama atlikti ir kosminėje stotyje, 2015 m.
Galimybės atlikinėti tyrimus realiose nesvarumo sąlygose (kosminėse stotyse) yra ribotos, tad nesvarumo sąlygos yra imituojamos Žemėje įrengtose biocentrifugose. Tiesa, jos ekspertų yra vertinamos gana kontraversiškai.
Kai kurie specialistai (pvz., Kenetas Souza – Kenneth Souza) įsitikinę, kad sąlygos biocentrifugose labai menkai atkartoja tikrąsias nesvarumo sąlygas, nes 1995 m. kosminėje stotyje išaugintoje kitos rūšis žuvytėje jokių raidos anomalijų rasta nebuvo. Tiesa, prieš 16 metų atlikto eksperimento metu išauginta žuvytė nebuvo ištirta taip kruopščiai, kaip būtų ištirta dabar.
Bet kuriuo atveju, mokslo istorijoje yra svarių tyrimų, kurių rezultatai byloja, jog kosmoso sąlygos vienaip ar kitaip turi įtakos gyvūnų reprodukcijai. Pernai NASA STS-131 misijos metu kosminėje stotyje gyvenusioms šešiolikai pelių patelių atsirado kiaušidžių ir tam tikrų hormoninių pakitimų – paprasčiau tariant, pelių reprodukcinės sistemos kosminėje stotyje tiesiog „išsijungė“.
(No Ratings Yet)
Loading...