Jeigu jūs būtumėte komandos pasiųstos ištirti nežinomą planetą dalis, o planeta turėtų mėnulį, kursuojantį aplink ją; ar jūs nenaudotumėte mėnulio kaip nuotolinio stebėjimo stovyklos? Ypač tuo atveju, kai nenorite būti pastebėtas? Profesorius Paul Davis ir jo kolega Robert Wagner, mano, kad žmonės turėtų atidžiau ištirti mėnulį, kad įsitikinti ar svetimos gyvybės formos po paskutinio apsilankymo nepaliko jokių pėdsakų.
Nors daugelis į šiuos teiginius žiūri itin skeptiškai ir vadina mokslininkus bepročiais, Davis ir Wagner yra įsitikinę: ši idėja yra verta mažų investicijų tam, kad gauti milžinišką grąžą. Mokslininkai pateikė pasiūlymą: aktyviau naudotis mėnulio artimos fotografijos technologija, kuri jau yra visiems prieinama internete; kiekvienas žmogus, kuris norėtų prisidėti prie mėnulio stebėjimo, galėtų nagrinėti pasirinktas fotografijas. Užfiksavus kažką neįprasto ir nepaaiškinamo, informacija būtų siunčiama atgal į technologijų centrą. Visi netradiciniai atradimai bei pastebėjimai galėtų būti nagrinėjami atskirai, o „perspektyviausi“ atradimai galėtų būti išnagrinėti profesionalų. Visa tai atrodo itin paprasta, tai patvirtina ir kitų mažų projektų reliatyvi sėkmė.
Kitas mokslininkų pasiūlymas – naudoti vaizdų ir formų atpažinimų įrangą, kad skenuoti mėnulio fotografijas. Tai padėtų susiaurinti paieškų sritį ir įspėti žmones, tuo atveju kai yra randama įdomi informacija. Idėja investuoti resursus į intelektualių nežemiškų būtybių gyvybės paiešką nėra nauja, tam pačia tikslui, jau kurį laiką, egzistuoja „SETI“ projektai. Davis ir Wagner pabrėžė, kad mėnulis yra tuščias, jis neturi atmosferos ir yra retai kliudomas meteoritų, o procesai vykstantys mėnulyje yra lengvai aptinkami dešimt ar net vienuolika milijonų metų. Taigi, jeigu per šį laikotarpį mėnulyje apsilankė ateiviai, turėtų būti įmanoma aptikti jų apsilankymo įrodymus arba jų įrangos pėdsakus. Šie atradimai pateiktų pirmuosius apčiuopiamus įrodymus apie egzistuojančią nežemišką gyvybę.