Jau nuo 1961 metų astronautai dalyvauja trumpose kosmoso misijose. Tik santykinai neseniai buvo pradėtos vykdyti ilgesnės misijos, kurių metu astronautai kosmose praleidžia daugiau laiko. Ankstesni tyrimai aiškiai nurodė, kad astronautai prailgintų misijų metu kenčia nuo žemos gravitacijos. Jiems svaigsta galva, mažėja kaulų masė, blogėja raumenų funkcijos. Iki šiol buvo mažai žinoma apie ilgojo laikotarpio skrydžių įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, rašoma „Journal of Applied Physiology“ žurnale.
Naujų tyrimų duomenys patvirtino, kad ilgi skrydžiai į kosmosą turi įtakos širdies ir kraujagyslių veiklai, tačiau ne tokią didelę, kaip buvo manyta iki šiol. Mokslininkai padarė išvadą, kad ilgųjų misijų metu astronautus gelbėja intensyvi, kiekvienos dienos mankšta.
Tyrimo metodologija
Mokslininkai ištyrė šešis astronautus, kurių amžius svyravo nuo 41 iki 55 metų ir, kurie keliavo į Tarptautinę kosminę stotį (angl. ISS arba International Space Station) vykdyti misijas, kurios truko nuo 52 iki 199 dienų. Likus mėnesiui iki astronautų išvykimo mokslininkai išsamiai ištyrė jų širdies ir kraujagyslių sveikatą. Šie tyrimai buvo pakartoti po kelių savaičių, kai astronautai atvyko į kosminę stotį ir dar po kelių savaičių prieš jiems grįžtant į Žemę. Paskutiniai tyrimai buvo atlikti astronautams grįžus į Žemę.
Rezultatai
Rezultatai parodė, kad širdies ritmas, kraujo spaudimas ir arterinis barorefleksinis atsakas (kūno natūralus būdas reguliuoti širdies ritmą ir kraujo spaudimą) prieš skrydį ir skrydžio metu išliko nepakitęs. Skrydžio metu suintensyvėjo kairiojo širdies skilvelio ir širdies veikla, tuo tarpu laiko tarpai tarp širdies plakimų, arterinio pulso spaudimas ir kraujo apytaka širdyje sumažėjo.
Tyrimų svarba
Tyrimo rezultatai rodo, kad ilgi skrydžiai į kosmosą daro įtaką žmogaus širdies ir kraujagyslių funkcionavimui, tačiau ši įtaka yra santykinai maža. Mokslininkai kaip stabilios astronautų širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos priežastį įvardina intensyvią mankštą, atliekama ilgų skrydžių metu. Tiriamosiose misijose, kiekvienam astronautui buvo skiriama 2,5 valandos mankštai ir apsitvarkymui. Ši mankšta išlaikė santykinai gerą astronautų sveikatą ir nepaisant potencialiai neigiamų žemos gravitacinės aplinkos poveikių jie buvo pasiruošę grįžti atgal į Žemę.