Viena didžiausių cunamių problema yra jų dydis. Didžiausieji cunamiai susikuria kartą per dešimt metų, o nuspėti, kurioje vietoje jis pasirodys yra be galo sunku. Todėl žmonės, gyvenantys cunamio rizikos zonoje, nesiima jokių didelių apsaugos priemonių. Dėl šios priežasties cunamis sukelia niokojančius padarinius.
Kaip galima apsisaugojimo nuo cunamio priemonė įvardijama medžiais apsodinta jūros pakrantė. Teigiama, kad medžiai galėtų susilpninti šiurkščią bangų jėgą. Tačiau iki šiol nesiimta jokių priemonių, kurios galėtų patvirtinti šią teoriją. Vis dėlto, tyrėjai iš Vokietijos sukūrė kompiuterinę programą, kuri gali nuspėti, ar medžiai iš tikrųjų gali sumažinti cunamio padaromus nuostolius.
Negalėdami tiesiogiai išstudijuoti cunamių, tyrėjai atkūrė cunamio, smogusio Indonezijos salai Sumatrai 2004-aisiais, modelį. Jie atkartojo geografinę cunamio erdvę ir palygino, kokius padarinius sukėlė cunamis tiek be apsauginio medžių skydo, tiek su juo.
Nustatyta, kad medžiai, pasodinti prieš gyvenvietę, sumažino cunamio jėgą 5 %. Mažesni augalai, tokie kaip kavamedžiai, cunamio jėgą sumažino 3 %.
Šis modelis taip pat parodė, kad jei medžiai yra pasodinti už bendruomenės gyvenamojo ploto, padariniai gali būti dar baisesni, nes žmonėms tampa sunkiau pabėgti. Taip pat tokiu atveju dalis sulaikytos cunamio energijos gali būti gražinta atgal į bendruomenės gyvenvietę.
Vis dėlto nesitikima, kad bendruomenės pradės apsodinti pakrantes tankiais medžiais, nes tai užgožtų vaizdą į jūrą.
(No Ratings Yet)
Loading...