Masačiusetso Amherst universiteto miego tyrėjai, teigia, kad pamačius nemalonų vaizdą arba patyrus traumą žmogaus emocinė reakcija ženkliai sumažėja jeigu žmogus po įvykio vengia miego, ir, kad miegas stipriai „saugo“ negatyvią emocinę reakciją. Jeigu nemalonus įvykis atmintyje atkuriamas iš naujo, jis bus toks pat nemalonus tiems, kurie po to miegojo. Amherst universiteto neuromokslininkė Rebecca Spencer, Bengi Baran ir kiti kolegos teigia, kad šią reakciją galima sieti su evoliuciniu požiūriu. Mūsų protėviams šis reiškinys teikė išlikimo vertę, nes jis išsaugojo labai negatyvias emocijas ir prisiminimus apie pavojingas gyvybei situacijas, o tai išlaikė labai stiprią iniciatyvą išvengti panašių atsitikimų ateityje. „Šiuo metu mūsų atradimai yra svarbūs žmonėms patiriantiems potrauminį stresą“, – teigė Spencer.
„Mes supratome, kad jeigu tu pamatai kažką sukrečiančio, sakykime nelaimingą atsitikimą, o vėliau apie tai prisiminus arba pažiūrėjus į įvykio nuotraukas, tavo emocinis atsakas būna gerokai sumažėjęs, taip nutinka jeigu po minėto įvykio tu nemiegi“, – teigė mokslininkai. Mokslininkai atliko eksperimentą su 68 moterim ir 38 vyrais, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 30 metų. Tyrėjų tikslas buvo patikrinti prielaidą, kad atminties sustiprėjimas, pasireiškiantis miego metu, yra susijęs su emociniais prisiminimais.
Neuromokslininkai naudojo polisomonografiją: ant eksperimento dalyvių galvų, miego metu, buvo uždėti elektrodai tam, kad ištirti kokie procesai vyksta smegenyse REM miego metu. Dviejų etapų eksperimento metu, dalyviams kompiuterio ekrane buvo rodomi įvairūs paveikslėliai, kurios reikėjo suranguoti dešimtbalėje sistemoje. Tokiu būdu mokslininkai sekė dalyvių negatyvias ir teigiamas emocijas. Po dvylikos valandų dalyviams buvo rodomas maišytų paveikslėlių rinkinys: jau anksčiau matytų ir naujų. Vėlgi, buvo prašoma įvertinti paveikslėlius dešimtbalėje sistemoje.
Sesijų laikas buvo paskirstytas taip, kad žmonės būtų paskirstyti į skirtingas miego grupes, viena grupė buvo pavadinta „miego grupe“, nes žiūrėjo paveikslėlius vėlai vakare ir tik po to ėjo miegoti. Kita grupė buvo pavadinta „atsibudusių grupė“, nes žiūrėjo paveikslėlius ryte ir per pietus. Atlikus šiuos bandymus Spencer su kolegomis suprato, kad miegas turėjo ryškų poveikį dalyvių prisiminimams ir jausmams.
Paveikslėlių atpažįstamoji atmintis buvo geresnė prieš miegą negu po miego. Tyrėjai suprato, kad tai prieštarauja nusistovėjusioms išvadoms, kad miegas gali sušvelninti negatyvų emocinį poveikį; Miegojimo laikas buvo susietas su dalyvių stipriomis negatyviomis emocijomis. Autoriai padarė išvadą, kad miego poveikis atsiminimams ir emocijoms yra nevienodas.
Tyrėjai nerado jokio aiškaus ryšio tarp REM miego laiko ir dalyvių tikslumo atsimenant paveikslėlius. Todėl, kaip miegas saugo mūsų emocinę reakciją ir emocinę atmintį lieka neatsakytu klausimu. „Miegas gali apsaugoti emocinių prisiminimų dirgiklius taip, kaip miegas saugo emocinę atmintį,“ – reziumavo autoriai.
Parengė: Martynas Vaičekauskas
(1 votes, average: 1.00 out of 5)
Loading...