Nustatyta, kad viduržemio jūros regione esančių miškų gaisrai tapo dažnesni bei didesni, lyginant su praėjusio amžiaus aštuntuoju dešimtmečiu. Šis pokytis yra siejamas su žemdirbystės sumažėjimu bei pasikeitusia žemės naudojimo paskirtimi. Kelerių metų laikotarpyje apleisti laukai, kuriuose kadaise buvo auginamos grūdinės kultūros, apaugo geriau degančiais augalais, ko pasekoje gaisrai tampa vis didesni.
Taip pat teigiama, kad dėl alternatyvių kuro rūšių atsiradimo drastiškai sumažėjo medžių kirtimas. Dėl šios priežasties miškingose teritorijose sumažėjo gyventojų skaičius. Pagrindinis šių gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo medkirtystė. Nustatyta, kad miško gaisrai dažnesni pasidarė tose vietovėse, kurių gyventojų tankis siekė vos 0,6 žmogaus viename kvadratiniame kilometre.
Tyrimas buvo atliktas peržiūrėjus Valensijos apylinkių archyvų medžiagą. Buvo išanalizuotos visų nuo 1875 metų kilusių gaisrų vietovės bei išdegę plotai. Buvo atsižvelgta ir į gyventojų populiaciją, žemės panaudojimą bei klimato pokyčius.
Galutinė išvada teigia, kad praeityje kilusių gaisrų kiekis nuo oro sąlygų (temperatūros) priklausė nežymiai. Gaisrų skaičius smarkiai išaugo tuomet, kai atsirado alternatyvios kuro bei energijos rūšys. Tyrėjai teigia, kad šis tyrimas leis geriau apsaugoti miškus nuo ateityje kilsiančių gaisrų.
(No Ratings Yet)
Loading...