Žmonės įsivaizduodami mūsų ankstyvuosius protėvius, galvoja apie karštas, išdžiuvusias, dulkėtas vietoves kažkur Afrikoje, kur ir buvo aptikta daugiausia protėvių palaikų. Deja, tokie įsivaizdavimai nėra adekvatūs, nes neįvertina aplinkos pasikeitimų, kurie įvyko nuo to laiko, kai protėviai dar vaikščiojo ant žemės. Be abejo, Archeologai apsvarstė visus galimus atvejus, diskutuodami ar mūsų protėviai (kaip vėlesnės civilizacijos, kurios kūrėsi šalia Nilo) galėjo gyventi prie upių bei srovių, ar visgi jie gyveno miškuose.
Sutuoktiniai Royhan ir Nahid Gani studijavo Etiopijos nuosėdines uolienas, kur buvo rasta „Ardipithecus ramidus” arba „Ardi“ pėdsakai, ir rado, kad dauguma toje vietovėje rastų įrodymų byloja apie grupę žmonių, kurie gyveno prie labai didelės upės. Manoma, kad Ardi gyveno prieš keturis su puse milijonų metų „Aramis“ vietovėje, karštoje ir sausoje Etiopijos dalyje. Tačiau iki šiol, šiose žemėse, kur buvo rasti jų skeletai, nebuvo atliktas nei vienas išsamus tyrimas. Atlikus minėtuosius tyrimus Gani aptiko sluoksnius smiltainių, kurie buvo senovinės upės padarinys. Mokslininkai spėja, kad upė galėjo būti 26 pėdų gylio ir daugiau negu 1200 pėdų pločio.
Vėliau mokslininkai koncentravosi į augalines medžiagas, kurios buvo rastos smiltainiuose, matuodami jų izotopus. Mokslininkai rado, kad medžiagos kilo iš augalų, kurie buvo randami savaniškose aplinkose. Tačiau, praplėsdami savo tyrimo ribas, jie taip pat nustatė, kad tame regione augalijos rūšys sparčiai keitėsi. Tai juos privertė spėlioti, kad šalia upių ir srovių turėjo būti ir miškai. Remiantis šia informacija, tyrėjai padarė išvadą, kad Ardi, kurie daugelio nuomone yra mūsų seniausi protėviai, gyveno savanose, esančiose šalia gėlo vandens.
Parengė: Martynas Vaičekauskas
(No Ratings Yet)
Loading...