Eindhoven universiteto (Nyderlandai) mokslininkai laboratorinėmis sąlygomis pirmą kartą užaugino sintetinę kiaulieną. Čiam eksperimentui specialistai panaudojo iš gyvos kiaulės paimtas ląsteles, kurių dauginimąsi pavyko atkurti Petri lėkštelėje.
Vadinamosios “mėgintuvėliuose užaugintos” mėsos atsiradimas leistų sumažinti gyvulininkystės ūkių taršą – dabartiniu metu auginami mėsiniai gyvūnai į aplinką globaliu mastu išskiria milijardus tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žinoma, tai pavyktų tik tuo atveju, jei žmonės noriai pirktų sintetinius mėsos produktus. Kol kas patys mokslininkai savo kūrinio neragavo, tačiau jie įsitikinę, kad toks pasiekimas, jį tinkamai pritaikius, leistų jau po penkerių metų parduotuvėms tiekti laboratorijose užaugintą mėsą.
Eksperimento pradžioje iš gyvos kiaulės buvo paimtas raumenų ląstelių – vadinamųjų mioblastų – mėginys. Šie mioblastai paties organizmo užprogramuojami tapti raumeniniu audiniu ir gydyti fizinius audinių pažeidimus. Vėliau ląstelės inkubuotos maitinamajame tirpale, kuriame specialiomis priemonėmis buvo skatinamas jų dauginimasis. Ši maistingoji “sriuba” kol kas gaminama iš gyvūnų embrionų kraujo, tačiau laikui bėgant mokslininkai planuoja sukurti sintetinį mišinio pakaitalą. Eksperimento metu buvo išaugintas lipnus raumeninis audinys, kuriam sutvirtėti – lygiai kaip ir mūsų pačių raumenims – reikalingi fiziniai pratimai. “Ne už kalnų tas laikas, kai iš vieno gyvūno paimtos mėsos pakaks sukurti milijonų gyvūnų mėsos ekvivalentui”, teigia Eindhoven universiteto fiziologijos profesorius Mark’as Post’as, šiuo metu vadovaujantis šalies vyriausybės remiamam tyrimų projektui.
Šiuo metu Post’as kartu su kolegomis bando patobulinti sintetinės mėsos “tekstūrą”. “Šiuo metu mūsų turimas gaminys primena raumeninio audinio atliekas”, sako mokslininkas. “Mums reikia rasti būdų, kaip pagerinti jo kokybę – galbūt naudojant fizinį treniravimą, tempimą ar kitas priemones; nesvarbu kaip, tačiau mes pasieksime tikslą. Produktas teiks naudą aplinkai ir sumažins gyvūnų kančias. Jei jis atrodys kaip mėsa ir bus tokio pat skonio, žmonės jį pirks”. Kol kas skonio klausimas taip pat yra neišspręstas, nes laboratorijos taisyklės draudžia mokslininkams ragauti savo darbo vaisius.
Olandų eksperimentai tęsia mokslinių tyrimų seriją, kurią pradėjo Niujorko mokslininkai, iš auksinės žuvelės raumenų audinio sukurdami “žuvies pirštelius”. Teigiama, jog būtent JAV mokslininkų darbai davė pagrindą sintetinei laboratorijoje auginamai vištienai, jautienai ir avienai. Tačiau vegetarai kol kas reaguoja atsargiai, teigdami, kad jiems pirmiausia reikia garantijos, jog mėsa yra dirbtinė, o ne gauta nužudžius gyvūną. Gyvūnų teisėmis besirūpinančios organizacijos PETA atstovai pareiškė: “Jei mėsa nėra iš nužudyto gyvūno, mes nematome jokios problemos”.
Vietinio dešrų gamintojo remiamas projektas taip pat gavo 2 milijonų svarų finansavimą iš šalies vyriausybės, o tolesniems tyrimams siekia pritraukti daugiau viešojo sektoriaus lėšų. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) prognozėmis mėsos ir pieno produktų suvartojimas iki 2050 metų padvigubės. Tokia tendencija gali turėti neprognozuojamos įtakos klimatui, nes virškinimo metu gyvūnų žarnynuose susidaręs metanas šiltnamio efektą skatina apytiksliai 23 kartus stipriau nei anglies dvideginis. JTO duomenimis maždaug 18% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų priskiriama mėsiniams gyvuliams.
(No Ratings Yet)
Loading...