Mokslininkai pirmą kartą sugebėjo išrasti metodą, kuris sugeneravo visos DNR ląstelės gijos, vadinamos genomu, tikslų trijų dimensijų modelį. Genomas visose žmogiškų ląstelių funkcijose vaidina svarbų vaidmenį, jo struktūros trūkumai sukelia įvairias ligas, įskaitant vėžį. „Genomo struktūros supratimas yra būtinas norint suprasti jo pilną reikšmę. Viskas kas biologiška veikia trijose dimensijose. Todėl, kad suprasti viską pilnai, yra būtina suprasti tai trijose dimensijose“, -teigė Lin Chen, molekulinės biologijos profesorė.
Genomas, esantis ląstelės viduje, gali būti įsivaizduojamas kaip pilnas dubuo makaronų. Skirtingos ląstelės yra kaip skirtingi dubenys makaronų, kuriuose jie yra išdėstyti skirtinga tvarka, tačiau dalinasi tam tikrais bruožais. Technika suteikia svarbią trūkstamą dėlionės dalį, mokslininkams norintiems geriau suprasti genomą – kertinį gyvybės akmenį– normaliose ir užkrėstose ląstelėse. Anot Chen, vienas iš pagrindinių tyrimo tikslų yra pagal ląstelės genomo struktūrinius defektus identifikuoti potencialiai vėžiu užkrėstas ląsteles. „Tikimės, kad ateityje, šie tyrimą padės mokslininkams geriau suprasti kaip genomas dalyvauja ligos procese ir kaip šiose sąlygose gali būti valdomos jo funkcijos“, – teigė Chen.
Dėl mažo dydžio ir neproporcingo ilgio, sukurti genomo trijų dimensijų vaizdą nėra taip paprasta, kaip nufotografuoti. Visos priemonės, kurias biologai naudoja studijuojant biomolekulių struktūrą, tiriant žmogaus genomą neveikia. Susispaudę branduolio viduje DNR suformuoja šimtus milijonų kontaktų. Naudojantis nauja technika, USC tyrėjai užfiksuoja kiekvieno DNR kontaktų vietas, o naudojantis pažangiausiais kompiuterių algoritmais sumodeliuoja rezultatus 3D dimensijoje. Tai leidžia mokslininkams matyti kur, lyginant su kitais genais, yra kiekvienas genas ir kaip šis išsidėstymas yra svarbus pagrindinėms ląstelinėms funkcijoms.
Parengė: Martynas Vaičekauskas
(No Ratings Yet)
Loading...