2007 m. visa pasaulio skaitmeniniuose ir analoginiuose prietaisuose saugoma informacija užėmė 295 eksabaitus (295 milijardus gigabaitų), ketvirtadienį žurnale „Science Express“ išspausdintame straipsnyje tyrimo rezultatus apibendrina JAV Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai.
Naudodami savo metodologiją, mokslininkai, vadovaujami Martino Hilbero (Martin Hilbert), tyrimą vykdė 4 metus. Nustatyta, kad 2002 m. buvo lūžio metai – tuomet skaitmeniniuose prietaisuose informacijos jau buvo saugoma daugiau nei analoginiuose. O 2007 m. net 97 proc. pasaulio informacijos buvo saugoma skaitmeniniu formatu.
52 proc. visos informacijos 2007 m. buvo laikoma asmeninių kompiuterių kietuosiuose diskuose, 28 proc. – optinėse laikmenose, apie 11 proc. – skaitmeninėse juostelėse.
Be to, visi pasaulyje 2007 metais egzistavę asmeniniai kompiuteriai atliko 6,4 kvintilijono operacijų per sekundę. Manoma, kad apytiksliai tiek pat operacijų per sekundę atlieka vieno žmogaus smegenys. Jei visi skaitmenine technika atlikti veiksmai būtų atliekami rankiniu būdu, pasiekti dabartinę situaciją būtų prireikę laikotarpio, 2,2 tūkst. kartų ilgesnio už laikotarpį, kuris praėjo nuo hipotetinio Didžiojo sprogimo, teigiama tyrimo ataskaitoje.
295 eksabaitų informacijos kiekį įrašius į kompaktinius diskus, iš jų būtų galima pastatyti bokštą, kurio aukštis viršytų atstumą iki mėnulio. Mokslininkų įsitikinimu, šis kiekis prilygsta vos 1% informacijos, kuri saugoma visose vieno žmogaus DNR molekulėse.
Jei vieno bito informacija būtų prilyginta vienai žvaigždei, mūsų pasaulyje kiekvienam žmogui yra skirta po ištisą galaktiką informacijos.
Negana to, mokslininkai suskaičiavo, kad 2007 m. pasaulyje buvo ištransliuota dar daugiau – 1,9 zetabaitų (1 zetabaitas – 1000 eksabaitų informacijos). Transliacijų informacija buvo laikomi TV ar GPS signalai.
“Gauti skaičiai – išties pribloškiantys, – sutinka tyrimui vadovavęs M.Hilberas. – Tiesa, lyginant su visa gamtoje glūdinčia informacija, šie kiekiai yra niekiniai. Tačiau gamtos informacijos kiekiai, nepaisant jų dydžio, išlieka stabilūs, o žmonių pasaulio technologinės informacijos augimo tempai smarkiai didėja.”
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad informacijos apdorojimo greitis per vienerius metus išauga 58%, perduodamos informacijos kiekis – 28%, o bendra duomenų apimtis – 23%. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje žmonija gali susidurti su duomenų laikymo įrenginių stoka. Greitas informacijos kiekio gausėjimas siejamas su interneto paslaugų gausėjimu.
Tyrimo ataskaitoje pranešama, jog iki skaitmeninės revoliucijos liūto dalis informacijos buvo saugoma magnetinėse juostelėse, t.y., video kasetėse: 1986 m. tik 14 proc. pasaulio informacijos glūdėjo vinilinėse plokštelėse, 12 proc. – garso kasečių juostelėse, 8 proc. – fotonegatyvuose.
Pradedant tais pačiais 1986-aisiais, smuko popieriaus kaip informacijos laikymo priemonės populiarumas. Jei 1986 m. popierinės medijos sudarė 33 proc. pasaulinės informacijos, tai 2007 m. popieriuje buvo tik 0,007 proc. pasaulinės informacijos.
“Gyvename tokioje eroje, kur ekonomika, politinė laisvė ir kultūros klestėjimas vis labiau priklauso nuo mūsų technologijų, – pažymi tyrimo ataskaitos autorius M.Hilberas. – Tai – pirmasis mėginimas įvertinti žmonijos laikomą informacijos kiekį ir laikymo kaitos pobūdį.”