Įdubos yra skirtingo pločio ir ilgio, ir niekas nežino, kaip jos ten atsirado.
Tyrėjai manė, kad Merkurijaus paviršiuje niekas labai smarkiai nesikeičia, taigi šių įdubų atradimas jiems buvo didžiulis siurprizas. Šios įdubos atrodo daug jaunesnės, nei planetos paviršiuje esantys krateriai, kuriuose šios įdubos atrastos, o tai reiškia, kad planetos paviršius vis dar kinta.
Teigiama, kad Merkurijuje nėra atmosferos, ko pasekoje planetoje nėra nei vėjų, nei lietaus. Todėl šios įdubos negalėjo būti suformuotos vėjo ar vandens.
Dauguma šių įdubų yra susijusios su centriniu kraterio kauburiu. Kaip manoma, šie kauburiai susikūrė iš medžiagos, išsiveržusios iš planetos gilumos kraterį suformavusio smūgio metu. Iškastinė medžiaga gali būti nestabili, jei ji netikėtai atsiduria planetos paviršiuje.
Kai kurie mineralai, savyje turi sieros, kuri gali lengvai virsti garais, jei mineralus apšviečia saulės šviesa. Gali būti, kad sierai virtus garais, kietoje būsenoje likdavo tik pats mineralas, kuriame būdavo daug angų. Toks susilpnėjęs mineralas galėjo lengviau suirti bei taip suformuoti šias įdubas.
Messenger erdvėlaivis jau patvirtino, kad Merkurijaus paviršiuje sieros yra netikėtai daug. Šis atradimas privers mokslininkus dar kartą peržiūrėti Merkurijaus susiformavimo istoriją.