Prieš dvejus metus atmosferos tyrimų centro mokslininkai išplatino pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad palydovų stebinčių žemės šilumą ir vandenynų šilumos matavimai, kurie žemės sistemoje dažniausiai priskiriami „trūkstamos energijos“ kategorijai, nesutampa. Mokslininkai pradėjo abejoti esamos energijos stebėjimo metodikos efektyvumu. Šio klausimo tyrimas buvo patikėtas tarptautinei atmosferos ir okeanografų mokslininkų komandai. Jie išnagrinėjo NASA „Langley‘s orbiting clouds“ tyrimų centro ir žemės šilumos energijos sistemos prietaisų (CERES) 10-ties metų duomenis ir taip išmatavo bendruosius žemės atmosferos radiacinius pasikeitimus. CERES duomenys buvo lyginami su žemės vandenyno duomenimis, gautais iš trijų nepriklausomų vandenynų sensorių šaltinių.
Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti NASA pranešime, kuris sausio 22 dieną buvo išspausdintas „Nature Geosciences“ žurnale. Straipsnyje buvo rašoma apie tai, kad tarp palydovinių ir vandenynų matavimų yra užfiksuoti neatitikimai. „Šios analizės tikslas buvo atlikti išsamesnę neatitikimų analizę. Mums tai padarius, paaiškėjo, kad sistemos „trūkstamos energijos“ suma neatitinka realių duomenų. Mūsų duomenys rodo, kad žemės šilumos kaupimo vandenyne santykis yra pusė vato kvadratiniam metrui ir nėra pastebėti jokie šilumos mažėjimo požymiai. Ši papildoma energija, galiausiai paklius į atmosferą ir padidins žemės temperatūrą“, – leidinyje dėstė mokslininkai.
Mokslininkai priėjo išvadą, kad 90 proc. perteklinio karščio siejamo su dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, koncentracijos padidėjimu yra saugoma vandenyne. Jeigu šis karštis būtų paleistas atgal į atmosferą, pusės vato kvadratiniam metrui karščio akumuliacija globalią temperatūrą galėtų padidinti 0.3 laipsnio Celsijaus. Mokslininkai išvadose akcentavo poreikį naudoti skirtingas matavimo sistemas ir nuolatos tobulinti žemės energijos srautų matavimo metodiką.
Parengė: Martynas Vaičekauskas
(No Ratings Yet)
Loading...