Neutroninės žvaigždės yra vadinamos kosmoso zombiais, nes jos šviečia ir tada, kai jau yra techniškai mirusios.
Tokio tipo žvaigždės atsiranda tuomet, kai normali žvaigždė nustoja vykdyti termobranduolines reakcijas ir sprogsta veikiama savo pačios gravitacijos. Sprogimo metu išsisklaido išorinis žvaigždės sluoksnis, o išsiskirianti energija gali užgožti milijardo saulių skleidžiamą šviesą.
Žvaigždės branduolys, suspaustas gravitacijos, išlieka. Jis ir yra vadinamas neutronine žvaigžde. Jo tankis yra nesuvokiamo dydžio – arbatinis šaukštelis jos paviršiuje svertų milijardą tonų. Nors termobranduolinės reakcijos jau nebevyksta, žvaigždė vis dar šviečia dėl jos magnetinio lauko generuojamos radiacijos.
Nors motininės žvaigždės skersmuo gali siekti daugiau nei milijardą mylių, neutroninė žvaigždė yra vos kelių kilometrų skersmens. Vis dėlto, dėl milžiniškos gravitacijos ji į save sutraukia tiek medžiagos, kurios užtektų sudaryti 460000 Žemės planetų.
Jei neutroninė žvaigždė taptų dar tankesnė, ji virstų juodąja skyle.
Astronomai kalba apie galimą tiriamąją NICER (Neutron Star Interior Composition Explorer) misiją, kuri galėtų padėti perprasti tamsiąsias neutroninių žvaigždžių širdis.
Jei NASA tam pritars, misija bus pradėta 2016-ųjų vasarą. Misijos erdvėlaivis tokiu atveju prisijungtų prie Tarptautinės Kosminės Stoties ir stebėjimus atliktų iš ten.
NICER yra 56-ių teleskopų rinkinys, galintis užfiksuoti abiejų neutroninės žvaigždės karštųjų taškų skleidžiamą rentgeno spinduliuotę. Neutroninė žvaigždė turi du karštuosius taškus – abiejuose ašigaliuose, kur žvaigždės magnetinis laukas yra intensyviausias.
(No Ratings Yet)
Loading...