Norėdama pakilti nuo žemės ir skrieti toliau už mėnulį, NASA planuoja sukurti galingiausią pasaulyje raketą.
NASA administratorius Charles‘as Bolden‘as ir keletas kongreso narių trečiadienį paskelbė apie Obamos administracijos ilgai atidėliotus planus sukurti raketą, pavadintą Kosminio Paleidimo Sistema. Multimilijardinės vertės raketa astronautus skraidintų viršuje esančioje kapsulėje, o pirmoji misija planuojama jau po 10 metų, jei viskas vyks pagal planą. Po šešių metų planuojami nepilotuojami skrydžių bandymai bus vykdomi Kenedžio kosminių skrydžių centre.
Vadindamas tai didžiausia ir galingiausia kada nors sukurta raketa, NASA tyrinėjimų ir misijų vadas William‘as Gerstenmaier‘is taip pat teigia, kad ją sukonstruoti bus sudėtinga, bet kai tai bus padaryta, NASA galės nuskristi žymiai toliau, nei kitų pasaulio valstybių astronautai.
Vyresnysis Jungtinių Valstijų senatorius Bilas Nelsonas teigia, kad šalies patiriamas ekonominis nuosmūkis turės įtakos šiai programai. „Mes esame tokiame laikmetyje, kuriame su „mažiau“ turime padaryti „daugiau“. – teigia jis. Programos kaštai sieks 18 milijardų JAV dolerių per ateinančius penkerius metus, bet į šią kainą įeina tik fazė iki bandomųjų skrydžių 2017 metais. Kiek kainuos vėlesnių raketų gamyba, nėra atskleidžiama, bet manoma, kad galutinė kaina gali siekti dvigubai tiek, kiek yra numatyta dabar.
Dėl dydžio, formos ir didesnės priklausomybės nuo skysto kuro ši raketa yra artimesnė Apollo programos raketoms, nei kosminiams erdvėlaiviams, kurie turėjo sparnus, buvo daugkartinio naudojimo ir buvo prijungti prie milžiniškos skysto kuro talpyklos, o dvi tvirtos raketos buvo pagrindinis erdvėlaivių galios šaltinis.
NASA skaičiavimais, jie kasmet pastatys ir paleis po vieną raketą, ir tai truks 15 ar daugiau metų, pradedant nuo 2021 m. Dabar pagrindinis tikslas yra atlikti bandomąjį skrydį 2017 m., tuo tarpu pirmasis pilotuojamas skrydis bus atliktas 2021 m., o pirmoji misija į netoliese esantį asteroidą numatoma 2025 m. Vėliau NASA tikisi paleisti pilotuojamą raketą į Marsą – pirmiausia, tik apskristi planetą, o 2030 m. – ir nusileisti raudonosios planetos paviršiuje.
Raketa galės skraidinti 77-110 tonų svorį, į kurį bus įtraukta šešių žmonių įgulos „Orion“ multi paskirties transporto priemonės kapsulė. Laikui bėgant, raketa galės gabenti net iki 165 tonų svorį. Palyginimui, Saturn V raketa, kuri nuskraidino žmones į mėnulį, galėjo gabenti 130 tonų.
Priešingai nei daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai, kiekvienai misijai bus gaminama vis nauja raketa. Nors tvirtosios paleidimo raketos, naudotos pakelti daugartiniams erdvėlaiviams į kosminę erdvę, yra pigesnės, tačiau jų bus atsisakyta dėl 1986-ųjų „Challenger“ tragedijos ir vėl sugrįžta prie vienos didelės raketos, kuri astronautus į orą pakelia degindama skystą vandenilį ir deguonį. Apollo, Gemini ir Mercury taip pat naudojo tokią sistemą, kaip ir rusų Soyuz raketos.
Per pirmuosius bandymus raketa vis dar naudos penkis tvirtuosius raketos paleidėjus, sukurtus daugkartinio paleidimo erdvėlaiviams, bet greitai jie turėtų būti pakeisti nauja skysto kuro raketos technologija.
NASA tikisi sutaupyti daug lėšų perleisdama astronautų skraidinimą į Tarptautinę Kosminę Stotį privatininkams, tuo tarpu pati NASA tik nuomos erdvėlaivius kaip milžinišką taksi. Šiuos sutaupytus pinigus NASA skirs savo naujajai programai. Baiminamasi, kad programa gali kainuoti daug daugiau, nei yra suplanuota, kaip nutiko su kosminių erdvėlaivių programa. Tokiu atvėju, lėšų nebeliks kitoms NASA misijoms.