Daugiau nei milijardą metų, žemėje dominavo gumulėliai bakterijų ir kitų mikroorganizmų, kurie buvo
daugiau ar mažiau panašūs į dabartines vienaląstes bakterijas ir mikroorganizmus.
Bet tada, šiek tiek daugiau nei 2 milijardai metų atgal, atsirado nauja gyvybės forma, kuri radikaliai pakeitė evoliucijos kursą. Visa šiandien žinoma daugialąsčių įvairovė – kiekvienas klevas, pelėsis, grybas, pelė ar žmogus, kuris puošia žemę – atsirado iš šių organizmų, tačiau mokslininkai iki šiol nežino kaip tai susiformavo.
Dabar du Europos mokslininkai sukūrė naują hipotezę, kuri galbūt paaiškins, kaip atsirado pirmieji “eukariotiniai” organizmai – gyvūnų ir augalų protėviai.
“Atrodo, tai įvyko, nes kažkokiu būdu viena ląstelė pateko į kitą ląstelę,” – sako Nick Lane, Londono (Anglija) universiteto biologas, kuris suformavo šią hipotezę kartu su William Martin, Diuseldorfo (Vokietija) universiteto biologas.
Lane ir Martin žurnale “Nature” teigia, kad sudėtinga daugialąsčių gyvybės įvairovė galėjo atsirasti tik vienai ląstelei radus kelią į kitą ląstelę ir bėgant laikui susiformavo mitochondrija – smulki ląstelės dalelė, kuri gamina energiją.
Žmonės ir kiti gyvūnai turi šimtus šių mitochondrijų savo ląstelėse, energijos generatoriai, kurie tiekia energiją mūsų kūnams nuo lopšio iki kapo.
Naujoji idėja prieštarauja ankstesnėms hipotezėms, kad sudėtingi daugialąsčiai organizmai atsirado anksčiau nei susiformavo mitochondrijos.
Ypatingai retas atvejis
Mitochondrijos išsivystymas, atrodo, atsitiko tik vieną kartą per visą gamtos istoriją žemėje.
“Tai buvo labai sudėtingas žingsnis gyvybės ištakose,” – sako Neil Blackstone, biologas iš Šiaurės Ilinojaus (JAV) universiteto, kuris nebuvo susijęs su nauju tyrimu, tačiau yra susipažinęs su hipotezės medžiaga.
“Vienai ląstelei rasti kelią į kitą nebuvo pakankama,” – sakė Blackstone. “Kažkaip dvi ląstelės turėjo egzistuoti bendradarbiavimo stadijoje, žinomoje kaip simbiozė. Dalintis vietoj konkuravimo dėl išteklių ir egzistuoti be vienos kitą sunaikinimo.”
“Tai buvo sudėtingas šokis.”
“Pradžioje šokėjas buvo kaip vidinis ląstelės parazitas, vogdamas maistą, konkuruodamas ir vėliau pribaigdamas šeimininko ląstelę.”
Pagal Lane ir Martin, vietoj to, dvi ląstelės išsivystė kartu. Vidinė ląstelė tapo vis efektyvesnė atlikdama tik vieną veiksmą – tiekdama energiją ląstelei – taip tapdama vis mažesnė ir netekdama genų, kurie palaipsniui tapo nereikalingi gyvybinėms funkcijoms palaikyti.
(No Ratings Yet)
Loading...