Visi astronominiai stebėjimai yra paremti iš žvaigždžių ir galaktikų atkeliaujančia šviesa.
Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad tokia šviesa yra paveikiama gravitacijos, tačiau iki šiol ši teorija negalėjo būti patikrinta už Saulės sistemos ribų. Tyrėjai pagaliau sugebėjo išmatuoti, kaip šviesa yra paveikiama galaktikų telkinio gravitacijos. Šis atradimas patvirtina teorinius spėjimus.
Tolimosios visatos stebėjimai paremti raudonuoju spektro poslinkiu – tai reiškinys, kurio metu iš tolimų galaktikų krintančios elektromegnetinės bangos ilgis vis labiau artėja prie raudonos spalvos. Raudonasis poslinkis nurodo, kiek daug visata išsiplėtė nuo to laiko, kai bangos buvo išspinduliuotos iki tol, kol pasiekė žemę. Pagal Enšteino reliatyvumo teoriją, šviesa, ir tuo pačiu raudonasis poslinkis, yra veikiamas didelių galaktikų telkinių gravitacijos, tačiau šios gravitacijos poveikis šviesai niekada nebuvo išmatuotas kosmologiniu mastu.
Remiantis bendrąja reliatyvumo teorija dabar bus galima nustatyti skirtingų galaktikos vietų raudonąjį poslinkį. Teoriniai raudonojo poslinkio skaičiavimai, kurie rėmėsi bendrąja reliatyvumo teorija, visiškai sutampa su astronominiais stebėjimais. Galaktikos telkinių stebėjimų analizė parodo, kad raudonasis šviesos poslinkis yra tiesiogiai proporcingas gravitacijos įtakai. Tokiu būdu stebėjimai ir patvirtina bendrąją reliatyvumo teoriją.
Šie rezultatai taip pat leis geriau perprasti slaptąją, tamsiosios visatos pusę ir geriau suprasti matomosios galaktikos prigimtį.
(No Ratings Yet)
Loading...