Anot Hugh Wilson ir kolegų iš Burkhard Militzer Berkley universiteto, Jupiterio, didžiausios saulės sistemos planetos, branduolys lydosi. Mokslininkai padarė šią išvadą atkurdami Jupiteryje egzistuojančias sąlygas bei atlikę kvantinius mechaninius skaičiavimus. Tyrėjai aiškina, kad dėl dujų, milžiniška planeta turi reliatyviai mažą branduolį, sudarytą daugiausia iš geležies, uolienų ir ledo. Jupiteris yra įsitvirtinęs skystame vandenilyje ir helyje, ir yra slegiamas didelio slėgio, kylančio nuo planetos gravitacijos. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad branduolys tirpsta dėl karščio ir slėgio, darančio spaudimą magnio oksidui.
Kadangi atkurti aplinką egzistuojančią Jupiteryje yra neįmanoma, mokslininkai apskaičiavo magnio oksido lydymosi galimybes. Yra žinoma, kad magnio oksidas, susidūręs su tokia aukšta temperatūra ir slėgiu, pasižymi aukšto tirpumo savybėmis, kurios įtakoja didelę tikimybę pavirsti į skystį. Atradimai perša išvadą, kad Jupiterio branduolys, nėra toks didelis, koks buvo anksčiau, tačiau jo svoris sudaro apie 10 žemių svorio (Jupiterio planetos svoris siekia 318 žemių svorio). Tai reiškia, kad jeigu šis procesas tęsis, branduolys, galiausiai, gali išnykti.
Mokslininkų atlikti tyrimai bei skaičiavimai negali nurodyti: erozijos lygio, laiko tarpo per kurį Jupiterio branduolys sumažėjo iki esančio lygio, pateikti spėjimų: kiek užtruks kol branduolys visiškai išnyks; Ši informacija būtų labai naudinga ir padėtų nuspėti kitų dujinių planetų, esančių už saulės sistemos ribų, amžių. Laimei, NASA yra paleidusi kosmoso zondą, kuris dar kartą patikrins Jupiterio gravitacinį lauką bei patikslins anksčiau gautą informaciją, tačiau zondas nepasieks Jupiterio iki 2016 metų; tai turėtų suteikti mokslininkams daug laiko apsvarstyti šių naujų atradimų svarbą tyrinėjant dabartinius milžiniškų dujų planetų modelius.
(No Ratings Yet)
Loading...