Radioaktyvusis skilimas – atsitiktinis procesas? Kai kurie teigia, kad ne. Keletą metų fizikų komanda iš Purdue ir Stanfordo peržiūrinėjo skirtingų izotopų skilimų ir indikatorių duomenis ieškodami skilimų priežasties ir neaptiko jokių atsitiktinių derinių. Dabar, pašalinę visas kitas priežastis, komanda yra pasiruošusi paskelbti, kad priežastis yra nežemiška.
Manoma, kad priežastis yra Saulė. Yra tvirtinama, kad egzistuoja neabejotinas tariamai kintamo radioaktyvaus skilimo dažnio periodiškumas. Neabejotinas kasmetinis periodiškumas užsimena apie kintantį atstumą nuo Saulės iki Žemės – tai vyksta dėl Žemės elipsinės orbitos. Taip pat gali būti kitų esamų periodiškumo modelių, kurie gali sietis su didelių Saulės blyksnių atsiradimu ir 11 metų Saulės ciklu.
Vis dėlto, tariami skilimo dažnių pakitimai yra proporcingai maži ir tai kritikams išlieka gera proga šios idėjos įrodymus laikyti paneigtais. Todėl prieš darant išvadas, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra geras mokslas.
• Kopijavimas – kita laboratorija ar observatorija gali surinkti tokius pat duomenis, kuriuos, jūsų teigimu, surinkote jūs.
• Ženklas yra stipresnis už triukšmą – tai yra pavienė tendencija, egzistuojanti tuose duomenyse, kurie turi statistiškai reikšmingų skirtumų nuo atsitiktinio triukšmo, egzistuojančio tuose duomenyse.
• Patikimas mechanizmas – pavyzdžiui, radioaktyvaus skilimo dažnis siejasi su magnetinio Saulės aktyvumo padėtimi.
• Išbandoma hipotezė – patikimas mechanizmas teigia, kad turėtų būti galima nuspėti kada ar kokiomis sąlygomis poveikis pasikartos dar kartą.
Nepastovaus radioaktyvaus skilimo šalininkai remiasi daugybe duomenų šaltinių, kad atitiktų kopijavimo kriterijus, tačiau nepriklausomos grupės lygiai taip pat remiasi kitais duomenų šaltiniais, kurie nėra suderinti su nepastoviu radioaktyviu skilimu. Todėl čia dar lieka klaustukų – kaip sunaikinti likusius tai neigiančius duomenis, bent jau iki tol, kol pasirodys tai patvirtinantys duomenys.
Net jei ir yra ženklas, stipresnis už triukšmą, tai išlieka pagrindine debatų tema. Tariamai periodiškas kintamumas radiaktyviąjame skilime yra proporcingai mažas kintamumas ir tai nėra pakankamai aiškus ženklas, kuris galėtų būti pademonstruotas.
Akomponuojantys dokumentai apibrėžia komandos patikimą mechanizmą – vis dėlto tuo nėra iš karto įsitikinama. Jie remiasi neutrinais, kurie tikrai yra išmetami Saulės, pertekliaus atvėju, bet iš tikrųjų tai yra jų hipotetinė forma, kurią jie vadina „neutrelomis“. Jos visiškai bereikalingai sąveikauja su atomų branduoliais ir tai daro daug stipriau, nei tai turėtų daryti neutrinai. Tai sukuria nelogiškų įrodymų – yra manoma, kad egzistuoja poveikis, kuris šiuolaikiniam mokslui nėra žinomas ir spėjama, kad jis sukeliamas dalelės, kuri taipogi mokslui nėra žinoma.
Taigi, kontekste turėdami tariamai atrastą periodišką radioaktyvaus skilimo kintamumą, šalininkai turi pateikti spėjimą – pavyzdžiui, kad kitais metais, konkrečioje šiaurinio pusrutulio platumoje, radioaktyvus izotopo x skilimas tam tikru mastu pasikeis z kiekiu, lyginant su matavimu, atliktu prieš šešis mėnesius. Ir galbūt jiems taip pat pavyks aptikti keletą neutrelų.
Jei visa tai suveiks, jie gali pradėti ruoštis kelionei į Švediją. Bet manoma, kad tai nebus lenva užduotis.
(No Ratings Yet)
Loading...