Embrioninės kamieninės ląstelės elgiasi visiškai kitaip už žemės gravitacijos lauko ribų.
Šis atradimas perspėja, kad gimdymas kosmose gali būti labai rizikingas. Tačiau tolimesni tyrimai gali padėti atskleisti būdus kaip kovoti su neigiamu nesvarumo poveikiu įvairių amžiaus grupių žmonėms.
Mikrogravitacija, kurią astronautai patiria skriedami žemės orbitoje ar tarptautinėje kosminėje stotyje, gali sunaikinti jų kūnus ilgesnėse misijose, sukeldama raumenų atrofiją, kaulų susilpnėjimą ir nereguliarų širdies plakimą. Mokslininkai norėdami leisti astronautams būti ilgiau ir toliau kosmose, nori sumažinti šiuos specifinius pavojus.
Australijos mokslininkai analizuodami nesvarumo būklės poveikį ląsteliniu lygiu, dabar tiki, kad jie rado žalingų pasekmių priežastis. Mikrogravitacija pažeidžia kamieninėmis ląstelėmis, iš kurių atsiranda visos kitos ląstelės. Kamieninės ląstelės paprastai atlieka kūno sistemos atstatomąją funkciją, užpildydamos pažeistus audinius.
Eksperimentuose mokslininkai įdarbino kamienines ląsteles. NASA sukurtame įrenginyje, stimuliuodami mikrogravitaciją žemės paviršiuje, ląstelės nuolatos buvo sukamos norint sukurti laisvojo kritimo būseną, kartu aprūpinamos deguonimi ir mikroelementais. Šis tyrimas tęsėsi 28 dienas.
Po šio eksperimento, ląstelės parodė didžiulį skirtumą molekuliniame lygmenyje, jų baltymai 64 procentais skyrėsi nuo normalios gravitacijos ląstelių baltymų. Šios mikrogravitacijos paveiktos ląstelės gamino daugiau baltymų, kurie silpnino kaulus ir skatino mažesnį antioksidacinį poveikį. Antioksidantai apsaugo nuo reaguojančių oksidantų, kurie gali pažeisti DNR.
Mikrogravitacija taip pat paveikia kitus baltymus, kurie atsakingi už raumenų, imuninę sistemą, kalcio lygmenis ląstelėse ir ląstelių judrumą.
(No Ratings Yet)
Loading...