Nedarni muzika pažadina mumyse žvėrį

UCLA tyrinėtojų komanda išskyrė kelis atvejus, kai neharmoninga ir šaiži muzika sužadina jausmus, ir yra įsitikinusi, kad atlikimo technikos glaudžiai susijusios su gyvūnų nelaimės riksmais.

Danielis Blumsteinas ir grupė mokslininkų žiniasklaidos dėmesį patraukė moksliniu tyrimu iš 102 klasikinių filmų garso takelių, kurie suskirstyti į keturis žanrus: nuotykių, dramos, siaubo ir karo. Pavyzdžiui, siaubo filmuose buvo daugiau spiegiančių moterų ir neharmoningų garsų. Naujausi duomenys yra pagrįsti daugybe eksperimentų, kuriuos Blumsteinas inicijavo ir atliko kartu su kompozitoriumi Peteriu Kaye bei komunikacijos studijų profesoriumi Gregu Bryantu. Sintezatoriais jie sukūrė daug originalių kelių rūšių arba „būsenų“ muzikos kūrinių, kurių kiekvienas trunka tik 10 sek.

Kontrolinės būsenos muzika buvo bendrojo pobūdžio ir emociškai neutrali. Kitos būsenos muzika iš pradžių lengvai klausėsi, tačiau staiga tapo iškreipta. Absolventų buvo paprašyta pasiklausyti kiekvienos būsenos pavyzdžio ir įvertinti remiantis dviem veiksniais: ar muzikos sukelti emociniai išgyvenimai buvo teigiami ar neigiami.

Mokslininkai mano, kad neharmoningos muzikos klausymosi poveikis yra panašus į tą, kurį sukelia į nelaimę patekusių gyvūnų riksmai. „Šis tyrimas padeda paaiškinti, kodėl žmonės, klausydamiesi iškreiptos rokenrolo muzikos, taip susijaudina: ji mumyse pažadina žvėrį“, – teigia Bryantas. Mokslininkai taip pat tiki, kad ši analizė yra pirmasis darbas siekiant ištirti muzikos suvokimą, kuris sujungia viską, ką tyrinėtojai žino apie gyvūnų bendravimą.

„Kompozitoriai intuityviai žino, kurie garsai gąsdina, tačiau negali pasakyti kodėl“, – teigė Bryantas. – „Jie paprastai nesuvokia, kad naudoja mūsų išvystytą polinkį jaudintis ir neigiamai reaguoti girdint tam tikrus garsus.“

Per antrąjį tyrimą komanda suderino tas pačias muzikines kompozicijas su 10 sek. trukmės vaizdo įrašais, kad sužadintų bent mažiausius jausmus (pvz., rodant žmones, gurkšnojančius kavą). Mokslininkai derinius pateikė kitai absolventų grupei. Tiriamieji, pasiklausę neharmoningos muzikos ir kartu pažiūrėję vaizdo įrašą, manė, kad muzika nėra jaudinanti, nors kūriniai jiems pasirodė labiau neigiami, kai jie nebuvo suderinti su vaizdo įrašais. Ateityje tyrėjai planuoja patikrinti, kaip skirtingų tipų muzika veikia klausytojo nervų sistemą