Mokslininkai iš Monrealio (Kanada) Neurologijos instituto atrado, kad mūsų smegenys turi galimybę nustatyti objekto
formą, be regėjimo ar lytėjimo, tiesiog apdorodama užkoduotus aplinkos garsus.
Pavidalas ar forma yra neatskiriama nuo matymo ar lytėjimo, tačiau ne garso. Mokslininkai uždavė klausimą: “Ar pavidalas gali būti suformuotas garsų pagalba?”. “Faktas, kad garso savybės, kaip dažnis, gali būti naudojamas objekto pavidalo perteikimui. Tol kol erdvinis santykis koduojamas sisteminiu būdu, objekto pavidalas gali būti saugojamas ir prieinamas” – sako Jung Kyong Kim, “Robert Zatorre” laboratorijos doktorantė.
Kitaip tariant, tai panašu į mūsų vandenynų pusbrolius – delfinus, naudojančius echolokaciją aplinkos ištyrimui. Mūsų smegenys gali būti treniruojamos atpažinti figūras garso pagalba ir tikimasi, kad žmonės su sutrikusia rega galėtų būti apmokomi naudoti šį metodą. Tyrime, dalyviai užrištomis akimis buvo mokomi atpažinti juntamą erdvinę informaciją naudojant garsus skleidžiamus iš abstrakčių formų. Po mokymo, asmenys sugebėjo atpažinti formų garsus ir nurodyti daiktus kurie skleidžia tuos garsus.