Kvantinės mechanikos ir Enšteino bendrosios reliatyvumo suvienijimas yra vienas įdomiausių bei iki šiol neatsakytų klausimų moderniojoje fizikoje. Bendrasis reliatyvumas sujungia gravitacijos, kosmoso ir laiko teorijas bei numato žvaigždžių ir galaktikų ateitį kosminiu mastu, tuo tarpu kvantiniai reiškiniai yra trapūs ir stebimi atominiame lygmenyje. Dėl šios priežasties yra labai sunku nustatyti sąveiką tarp kvantinės mechanikos ir […]

NASA Spitzer teleskopas užfiksavo didelį kometų kiekį, krintantį į tolimą Eta Corvi žvaigždės sistemą. Toks procesas yra labai panašus į tą, kurį išgyveno mūsų Saulės sistema prieš kelis milijardus metų. Manoma, kad šio proceso metu į Žemę buvo atneštas vanduo bei kitos medžiagos, reikalingos gyvybei susiformuoti. Šio periodo metu, kometos ir kiti į ledą sušalę […]

Nustatyta, kad intelekto koeficientas paauglystės metu gali žymiai padidėti arba sumažėti. Šis pokytis yra siejamas su smegenų struktūros pakitimais. Iki šiol manyta, kad intelektualiniai sugebėjimai gyvenimo cikle išlieka stabilūs, tačiau naujai atlikti tyrimai parodė, kad intelekto koeficientas nėra pastovus dydis. Tyrimo metu buvo testuojami trisdešimt trys sveiki 12-16 metų paaugliai. Testas buvo pakartotas po ketverių […]

Mokslininkų komandai sėkmingai pavyko sukoncentruoti infraraudojųjų spindulių lazerio energijos impulsus. Naudodami nano piltuvėlį, jie sugebėjo sukurti nepaprastus ultravioletinės šviesos impulsus, kurių dažnis siekia 75 milijonus kartų per sekundę. Teigiama, kad šviesa gali būti sėkmingai sukoncentruota paprasčiausiu piltuvėliu, tačiau šiuo atvėju piltuvėlis buvo 10 tūkstančių kartų mažesnis. Piltuvėliu sukoncentravę infraraudonųjų impulsų energiją, mokslininkai sukūrė ultravioletinių spindulių […]

Nuo darželio laikų žinome, kad išardydami daiktus galime išsiaiškinti, kaip jie veikia. Tokiu būdu fizikai taip pat analizuoja jiems rūpimus dalykus. Tyrėjai tokiu būdu bando išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis atsiranda superlaidumo sąlygos jiems labiausiai patinkančioje medžiagoje. Tai urano, rutenio ir silicio mišinys, kitaip žinomas kaip „sunkiųjų fermionų“ sistema. Šioje sistemoje elektronai lekia per medžiagą, periodiškai sustodami […]

Tyrėjai nustatė, koks genų rinkinys raumenyse moduliuoja senėjimą ir atsparumą stresui maistinėse musėse. Jau anksčiau mokslininkai buvo aptikę genų mutacijas, kurių pasekoje prailgėjo maistinių musių gyvenimo trukmė, tačiau šie genai skiriasi nuo tų, kurie veikia raumenyse. Atradimas gali leisti gydytojams geriau perprasti bei gydyti raumenų degeneraciją žmogui senstant. Mokslininkai tyrė genų porą pavadinimu p38 MAP […]

EPFL mokslininkai parodė, kad neorganinės, savo sudėtyje turinčios metalų molekulės gali būti panaudotos kovoje su vėžiu. Chemoterapijos metu yra naikinama vėžio ląstelių DNR, tačiau šio gydymo efektyvumas yra ribotas, nes vėžinės ląstelės įgauna atsparumą. Ląstelėse esantis baltymas PARP sukelia reakciją, kuri sutaiso pažeistą DNR struktūrą. Norėdami pašalinti šį nepageidaujamą efektą, gydytojai naudoja papildomą gydymą. Tyrėjai […]

Naujausi atlikti tyrimai parodė, kad fosilijos fragmentas, esantis gamtos istorijos muziejuje Londone, iš tikrųjų yra milžiniško pterozauro dantis. Tai parodo, kad skraidantys dinozaurai galėjo turėti daug didesnius dantis, nei iki šiol manyta. Teigiama, kad ši fosilija priklausė milžiniškam skraidančiam individui, kurio sparnų plotis galėjo siekti net septynis metrus. Tai yra žymiai daugiau, nei bet kokio […]

Naujieji dirbtiniai raumenys gali lankstytis tik kaip dramblio straublys, tačiau jie gali apsisukti net 1000 kartų daugiau, nei kiti dirbtiniai raumenys. Šie raumenys naudoja stiprias, kietas ir labai lanksčias anglies nanovamzdelių gijas, kurios sudarytos iš nano dydžio anglies cilindrų. Šie cilindrai yra dešimt tūkstančių kartų plonesni už žmogaus plauką. Šių raumenų veikimas pagrįstas elektros įtampos […]

21-ojo amžiaus pradžioje buvo atrasta, kad visata ne tik plečiasi su pagreičiu, bet kad ji yra ir geometriškai plokščia. Pagal šiuos atradimus buvo sudarytas standartinis dabartinės visatos modelis. Gali būti, kad visatos plokštumas yra greitėjančio plėtimosi pasėkmė, tačiau iki šiol tai negali būti patvirtinta. Pagal Friedmann‘o lygtis gali būti apskaičiuojama visatos forma bei galimas jos […]

Po gimimo praėjus nedaug laiko, kūdikių organizmai nustoja gaminti kraują, savyje turinčio deguonies prisotinto embrioninio hemoglobino, ir pradeda gaminti kraują, savyje turintį suaugusiųjų žmonių hemoglobino baltymus. Vaikams, sergantiems pjautuvo pavidalo ląstelių anemija, toks perėjimas nuo embrioninio į suaugusiųjų žmonių hemoglobino gamybą, sukelia mažakraujystę bei skausmingus šio sutrikimo simptomus. Atlikę tyrimus mokslininkai nustatė, kad išjungdami baltymą, […]

Kiekvieną dieną susiduriame su šviesą skleidžiančiais diodais (LED), tačiau turėtumėte žinoti, kad dažniausiai pasitaikantys baltos spalvos diodai netiesiogiai siunčia signalus į mūsų smegenyse esantį biologinį laikrodį, kuris reguliuoja tokią kasdienę veiklą, kaip miegas. Balta šviesa savyje turi mėlynos spalvos, kuri veikia mūsų širdies ritmą, miego bei kitus biologinius procesus. Nors kai kurios organizacijos primygtinai reikalauja […]

Nustatyta, kad Šiaurės Amerikos miškai gali sugerti daugiau anglies dioksido, nei manyta anksčiau. Dvylika metų trukusio tyrimo rezultatai eksperimentams naudojamame miške šiaurės rytų Viskonsine privertė suabejoti nusistovėjusia nuomone apie tai, kaip ateityje miškai sugebės prisitaikyti prie vis didėjančio anglies dioksido lygio atmosferoje. Kai kurie pirminiai įsitikinimai apie ekosistemos atsaką yra neteisingi ir turės būti peržiūrėti. […]

Vandenynų gelmėse bakterijos suauga ant mažų anglingų uolienų. Tyrėjai nustatė, kad šios bakterijos siunčia cheminius signalus, kad galėtų aptikti kitas netoliese esančias bakterijas. Jei netoliese yra pakankamai bakterijų sanbūrių, jos masiškai pradeda išskirti fermentus, kurie išskaido anglies turinčias daleles į kitus geriau virškinamus vienetus. Šis atradimas parodo, kad bakterijos gali priimti bendrus sprendimus. Uolienų dalelėse […]

Vienas iš tariamai geriausiai išstudijuotų bei mažiausiai įdomus Marso regionas gali perrašyti visą planetos istoriją. Dauguma mokslininkų nežiūrį į tas vietas, kurios anksčiau jaubuvo išstudijuotos. Po daugelį metų trukusių tyrimų, mokslininkai priėjo išvadą, kad Hasperijos slėnis yra padengtas lava. Nei vienas Marso zondų šios vietos taip ir neištyrė, nes mokslininkai manė, kad planetoje yra ir […]