Tokijuje aptikta smarki radiacija. Tai buvo nustatyta, norint sužinoti kaip toli nutekėjo radiacija iš pažeistos Fukušimos atominės elektrinės. Japonų spauda teigia, kad radiacija, siekianti 3,35 mikrosiverto per valandą, buvo aptikta sostinės vakaruose – 220 klometrų nuo Fukušimos. Tokiu atveju metinė radiacijos dozė siektų 17,6 milisivertų. Pagal japonų mokslo ministerijos kriterijus, evakuacija skelbiama esant 20 milisivertų […]

Nustatyta, kad tiranozaurai užaugdavo daug didesni bei augdavo greičiau, nei buvo manyta. Tyrimo metu buvo remtasi kompiuterinėmis simuliacijomis bei realiais griaučių modeliais. Nustatyta, kad šios rūšies dinozaurai galėjo įgyti daug didesnę masę, nei manyta anksčiau. Naujajame tyrime buvo naudoti tikri surinkti skeletai, pagal kuriuos buvo apskaičiuojamos kūno masės. Anksčiau buvo pasikliaujama sumažintais skeletų modeliais. Tikrieji […]

Kas vyksta su kūnu orgazmo metu yra puikiai žinoma. Ne staigmena yra ir tai, kad pasiekiant orgazmą svarbų vaidmenį vaidina ir smegenys, tačiau tyrėjai vis dar bando išsiaiškinti, kas tiksliai vyksta smegenyse orgazmo metu. Orgazmo metu nervai siunčia signalus į nugaros smegenis. Kaip ir bet kokie kiti žmogaus organai, lytiniai organai turi skirtingus nervus, kurie […]

Fizikai atrado, kad veikiami pakankamai didelio elektrinio lauko, kai kurių medžiagų skysčio lašeliai sukietėja esant tokiai pačiai temperatūrai bei slėgiui. Ši elektrinio lauko indukuota transformacija yra vadinama elektrokristalizacija. Neveikiant elektriniam laukui, skysčio lašeliai yra sferos formos, tačiau jiems perėjus per elektrinį lauką lašeliai tampa adatos formos. Tyrimas buvo atliktas su formamidu. Atradimas buvo padarytas atlikus […]

Galimybė duoti penkis bei paspausti kitam ranką mums atrodo paprasti įvykiai, tačiau paralyžuotam žmogui tai yra didžiulis pasiekimas. Nors iš tikro šiuos veiksmus atliko prie vėžimėlio sumontuota robotinė ranka, vyras ją valdė vien tik pagalvodamas apie judesį. Paralyžuotas vyras teigė, kad nors tai ir nebuvo jo tikra ranka, galimybės vėl liesti daiktus nebuvo galima nusakyti […]

Anglis yra ketvirta pagal gausą medžiaga visatoje. Ji aptinkama įvairiausių formų, pavyzdžiui, kaip deimantai ar grafitas. Mokslininkai atrado naują anglies formą, kuri gali atlaikyti ypač didelį spaudimą, kokį galėjo atlaikyti tik deimantas. Medžiaga, pavadinta veidrodine anglimi, pirmą kartą buvo susintetinta šeštajame dešimtmetyje. Ji apjungė stiklo, keramikos bei grafito savybes. Komanda sukūrė naują anglies rūšį, suspaudę […]

Naujausi tyrimai parodė, kad valgant daržoves naudingosios medžiagos yra pasisavinamos daug geriau, nei vartojant maisto papildus. Teigiama, kad svarbių maistinių medžiagų pasisavinimo mechanizmas vis dėlto nėra toks paprastas. Kai kurie vitaminai bei maistinės medžiagos, pavyzdžiui vitaminas B, rekomenduojamas nėščiosioms, geriau yra pasisavinamas kaip maisto papildas, tačiau dalis tokių medžiagų vis tiek turi į mūsų organizmą […]

Kompiuteriniai virusai parodo, kokie žmonės yra pažeidžiami. Pavyzdžiui, tinkamai sukurtas virusas gali sukelti niokojantį efektą bei pridaryti milijardus dolerių siekiančių nuostolių. Kita vertus, jie parodo, kokie protingi tapo žmonės. Ekspertai apskaičiavo, kad 2004 metais per vieną sausio dieną Mydoom kirminas apkrėtė maždaug ketvirtį milijono kompiuterių. 1999-ųjų kovą Melissa virusas buvo toks galingas, kad privertė Microsoft […]

Astrofizikai įrodė, kad juodosios skylės naikina žvaigždes. Tyrimo metu buvo nustatyta ir tai, kad gali egzistuoti begalė iki šiol neaptiktų vidutinės masės juodųjų skylių, iš kurių susiformavo milžiniškosios juodosios skylės didžiųjų galaktikų centruose. Kosmologai apskaičiavo, kad kai kuriais atvėjais žvaigždės orbita yra sutrikdoma, kai ji praskrieja pakankamai arti galaktikos centre esančios juodosios skylės, tačiau nepakankamai […]

Fizikinis modelis, kuris nusako, kaip skysčių molekulės sąveikauja tarpusavyje iki šiol nebuvo nustatytas. Hidrofobinės sąveikos paaiškina tai, kodėl vanduo nesimaišo su alyva, kaip sudaryti baltymai ir kas kartu sulaiko biologines membranas. Tyrėjai iš Kalifornijos Universiteto Santa Barbaroje atrado naują būdą, kaip galima išstudijuoti hidrofobines sąveikas sukeliančias jėgas atominiame lygmenyje bei pirmą kartą tai aprašė matematine […]

Japonų tyrėjai bando sukurti robotus, besimokančius iš savo klaidų bei sugebančius spręsti naujai kilusias problemas. Tokijo Technologijos Institute mokslininkai sukūrė sistemą, kuri leidžia robotams žvalgytis po juos supančią aplinką bei atlikti paiešką internete. Tai leidžia jiems „spręsti“, kaip geriausiai išspręsti problemą. Dauguma dabartinių robotų puikiai atlieka užduotis, kurioms jie yra užprogramuoti, tačiau jie visiškai neturėjo […]

NASA Hablo kosminio teleskopo infraraudonaisiais spinduliais padaryta nuotrauka atspindi tai, kaip vyksta galaktikos centro tyrinėjimas. Nuotraukoje aptikta nauja didelių žvaigždžių koncentracija sudėtingose jonizuotų dujų sūkuriuose, galaktikos centre. Nuotraukose matyti švytinčios vandenilio jonizuotos dujos bei daugybė žvaigždžių. Šios žvaigždės yra išsidėsčiusios dideliame regione. Anksčiau buvo manyta, kad galaktikos centre žvaigždės yra susiskirsčiusios tik į tris grupes, […]

NASA erdvėlaivis „Dawn“ (liet. „Aušra“) užfiksavo kalną, kuris yra tris kartus didesnis nei Everestas. Šis kalnas yra didžiulio asteroido „Vesta“ pietų ašigalio regione. Aukščiausia Vestos pietų ašigalio kalno viršūnė yra 22 kilometrai virš vidutinio paviršiaus lygmens. Dar viena įspūdinga struktūra yra didelis skardis nuotraukos dešinėje. Skardis atskiria kalną nuo pietų ašigalio įdubos. Mokslininkai mano, kad […]

Jorko Universitete atliktas tyrimas parodo, kaip amžius veikia smegenų veiklą. Tyrėjai išstudijavo, kaip neuronų jungtys atsako į patiriamą apkrovą. Buvo nustatyta, kad patiriant apkrovą, tokią kaip nervų išsigimimas, susikuria daug kenksmingojo deguonies, kuris priverčia neuronų jungtis smarkiai išsiplėsti. To pasekoje jos nustoja funkcionuoti. Nervų išsigimimą sukelia tokios ligos kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos. Tyrimas laboratorijoje […]

Mokslininkai pirmą kartą pademonstravo sąsają tarp vienuolikos metų trukmės Saulės ciklo ir šiaurės pusrutulio žiemos oro sąlygų. Jie atrado, kad mažas Saulės aktyvumas galimai įtakoja šaltas žiemas Jungtinėje Karalystėje, šiaurės Europoje bei kai kuriose Amerikos dalyse. Didelis Saulės aktyvumas sukelia priešingą efektą. Šis tyrimas paaiškina, kodėl Jungtinė Karalysė pastaraisiais metais susiduria su tokiomis šaltomis žiemomis: […]