Naujausi įrodymai pagrindžia teoriją, kad didžiąją dalį Žemės vandens atnešė kometos. Teigiama, kad tai galėjo nutikti praėjus aštuoniems milijonams metų po Žemės susikūrimo. Astronomai atrado naują kosninį šaltinį, kuriame yra tokios pat rūšies vandens, iš kurio Žemėje susiformavo vandenynai. Šis atradimas gali paaiškinti tai, kaip Žemės paviršius pasidengė vandeniu. Naujausi matavimai Heršelio Kosmoso Observatorijoje parodė, […]

Yra dviejų rūšių riebalai: baltieji riebalai (dar kitaip vadinami kūno riebalais) ir rudieji riebalai, kurie ne tik kaupia riebalus, bet ir juos deginantys. Mokslininkai anksčiau manė, kad rudieji riebalai išnyksta kūdikystės metu, tačiau atlikus naujausius tyrimus jų buvo atrasta suaugusio žmogaus kūne. Dėl to, kad rudieji riebalai yra pilni kraujagyslių ir mitochondrijų (dėl to jie […]

Hablo teleskopu darytos galaktikų nuotraukos paprastai parodydavo, kad galaktikos yra taisyklingos spiralės formos ar negriežtų kraštų elipsės. Tačiau šių formų dažniausiai būna tik didelės galaktikos. Mažesnės galaktikos, tokios kaip nykštukinė netaisyklingoji galaktika Holmbergas II keičia savo formą, todėl ją sunku nustatyti. Tokią neapibrėžtą galaktikos formą išryškina ir apie ją esantys dujų burbuliukai, aptikti Hablo kosminio […]

Fizikai sukūrė mažą „elektronų greitkelį“, kuris vieną dieną galės būti panaudotas kvantinių kompiuterių kūrimui. Kvantiniai kompiuteriai vietoje dabar naudojamų mikroschemų naudotų kvantines daleles. Naujasis įrenginys vadinamas „kvantinių dalelių topologiniu izoliatoriumi.“ Šis įrenginys, veikiantis kaip elektronų greitkelis, yra viena iš reikiamų dalių, kurios reikia norint sukurti kvantines daleles, kuriose gali būti saugoma informacija. Dabartiniai kompiuteriai naudoja […]

Juodoji energija, kuri manoma yra pagrindinė visatos plėtimosi kaltininkė, bus ištirta šį dešimtmetį startuosiančios didelės kosminės misijos metu, teigia Europos Kosmoso Agentūra. Euklido kosminis teleskopas bus paleistas 2019 metais. Jo pagrindinis tikslas bus nustatyti visatos konfiguraciją 10 milijardų šviesmečių skersmeniu. Jis sieks suvokti visatos plėtimosi istoriją ir juodosios energijos poveikį galaktikos struktūroms. 1998 metais buvo […]

Supernovos – sprogstančios žvaigždės – atveria langą į Žemės cheminių elementų ir visatos istoriją. Visi elementai, sunkesni už deguonį, susikūrė branduolinių reakcijų metu, kurios vyko supernovų sprogimo metu. Seniausias supernovas, kurios yra taip toli, kad sprogimo šviesa mus pasiekė tik dabar, yra sunku aptikti. Tel Avivo Universiteto tyrėjai aptiko rekordinį kiekį supernovų „Subaru Deep Field“ […]

Pjezoelektrinis efektas, kuris uždega dujas mygtuko paspaudimu dujinėje viryklėje, vieną dieną gali būti panaudotas energijai iš mūsų kūno išgauti. Norima sukurti mikrodirželį, kuris vibruotų nuo menkiausio oro srauto – tokio, kaip žmogaus įkvėpimas ir iškvėpimas. Kai kurios medžiagos, tokios kaip polivinilidino fluoridas, sukuria elektros srovę reaguodamas į mechaninį stresą. Toks reiškinys yra žinomas kaip pjezoelektrinis […]

Naujausi tyrimai įrodo, kad vis dar vyksta žmonių evoliucija ir sparti genų mutacija. Tai reiškia, kad technologiniai ir kultūriniai žmonių pasiekimai nesustabdė evoliucijos proceso. Kvebeko Universiteto tyrėjai išanalizavo nuošalios „Ile aux Coudres“ salos moterų grupę. Tyrėjai peržvelgė bažnyčios įrašus, kuriuose buvo įregistruotos gimimo, mirties ir santuokos datos. Tyrėjai dėmesį skyrė toms moterims, kurios ištekėjo nuo […]

Elektromobilis, sukurtas Brighamo Youngo Universiteto inžinerijos studentų, pasiekė savo klasės žemės greičio rekordą. Vidutinis dviejų važiavimų greitis siekė beveik 250 km/h, o vieno važiavimo metu užfiksuotas net 280 km/h greitis. Šis pasiekimas užbaigia septynis metus trukisį 130-ies studentų ir vieno dėstytojo darbą. Greičio rekordo siekiančiųjų žargonu, automobilis vadinamas „aptakiuoju“. Tai reiškia, kad jis yra ilgos, […]

Jeilio Universiteto tyrėjai atrado mechanizmą, kuris sukelia riebalų ląstelių ląšelių negalią saugoti ir naudoti energiją – šis reiškinys prisideda prie daugybės sveikatos problemų. Komanda atrado mechanizmą, kuris leidžia riebalų ląstelėms išsiplėsti, kai jose yra energijos perteklius. Išsivysto tūkstančiai su nutukimu susijusių sveikatos problemų, kai riebalų ląstelės nebegali atlikti savo darbo. Ląstelėms išsiplėtus dėl energijos pertekliaus, […]

Yra tikimybė, kad kažkada esate matę „Žvaigždžių karų“ šviesos kardą tikrovėje, nesvarbu ar tai vakaro žinios, ar vietinis baras. Šviesos kardas yra prietaisas, sugebantis perkirsti bet kokią medžiagą per milisekundę. Ar kada nors susimastėte, kaip šie ginklai veikia? Iš kur atsiranda energija ir kaip tokiame vamzdyje ją galima sutalpinti? Viskas slypi rankenoje Šviesos kardas yra […]

Kas nutiktų, jei būtų įmanoma pragręžti kiaurai žemės rutulį ir įšokti į šią skylę? Nors žemėje to padaryti neįmanoma, tai padaryti įmanoma mėnulyje. Mėnulio branduolys yra šaltas ir jame nėra nei vandenynų, nei gruntinių vandenų, kurie viską galėtų sugadinti. Be to, mėnulis neturi atmosferos, todėl tokiame tunelyje būtų absoliutus vakuumas, kuris nesudarytų jokio aerodinaminio pasipriešinimo. […]

Pirmasis pasaulyje rentgeno spindulių lazeris yra išbandomas grupės fizikų, kurie stengiasi nustatyti, kiek jo išspinduliuotų fotonų yra sinchronizuoti. Nuo lazerio, kurio veikimas grįstas mikrobangomis, sukūrimo 1957 metais tyrėjai bandė sukurti lazerius, naudojančius vis trumpesnes elektromagnetines bangas. Taip tikėtasi pagerinti bangų koherentiškumą. Koherentiškumas yra dydis, nusakantis kokie sinchronizuoti yra iš lazerio išeinantys fotonai. Tobulas lazeris būtų […]

Dėl didelės duomenų talpos ir mažo jų praradimo, šviesa gali tarnauti kaip idealus informacijos nešiotojas. Vis dėlto dėl didelio greičio, šviesą sunku išsaugoti. Dabar tyrėjai stengiasi sukurti naują šviesos saugojimo technologiją, pasinaudodami mechaninėmis savybėmis. Fizikai atliko tai įrodantį eksperimentą, kurio metu jie sugebėjo išsaugoti optinę informaciją mechaniniu būdu silicio mikrosferose. Mikrosferos tarnauja kaip optomechaniniai rezonatoriai, […]

Glioblastoma yra viena iš agresyviausių smegenų vėžio formų. Vietoj to, kad susikurtų gerai ištirtame smegenų kamiene, glioblastoma dažniausiai išsivysto jį supančiame smegenų audinyje. Dėl to ši vėžio atmaina yra sunkiai pagydoma tiek chirurginiu, tiek chemoterapijos ar švitinimo būdu. Atlikę tyrimus, mokslininkai atrado naują būdą, kaip suvienyti naviko peptidus, ląsteles žudančius peptidus ir nanodaleles, kurios užtikrina […]