Smegenys įsimena naujus dalykus chromosomų susijungimo metu. Jungtys tarp neuronų yra atsakingos už smegenų dirgiklius. Tačiau naujausi atradimai bando paneigti šią mokymosi teoriją. Neurofizikai atrado, kad egzistuoja optimalus smegenų ritmas, kuris keičia chromosomų susijungimo stiprumą. Teigiama, kad kiekvienas chromosomų jungimasis yra nustatomas optimaliu mokymosi dažniu. Šis atradimas gali padėti žmonėms, kuriems yra sunku mokytis. Manoma, […]

Manyta, kad Fomalhautas b yra pirmoji tiesiogiai nufotografuota egzoplaneta, tačiau dabar tuo pradėta abejoti, nes planeta skrieja ne ta orbita, kokia tikėtasi. Iš pradžių manyta, kad ši planeta sukasi apie žvaigždę Fomalhautą, esančią galaktikos centre, tačiau pastebėta žymių trajektorijos nuokrypių. Dėl šios priežasties atrastoji planeta negali būti egzoplaneta. Planeta buvo atrasta analizuojant dulkių debesį apie […]

Viena didelė haliucinogeno psilosibino, pagrindinės „stebuklingųjų grybų“ sudedamosios dalies, dozė pastebimai paskeitė žmogaus asmenybę mažiausiai metams net 60 % tyrimo dalyvių. Teigiama, kad šis poveikis gali būti amžinas. Liekamasis poveikis buvo aptiktas asmenybės dalyje, žinomoje kaip atvirumas. Į tai įeina laki vaizduotė, estetika, jausmai, abstrakčios mintys ir tolerancija. Normaliai žmogaus atvirumas yra linkęs mažėti sulig […]

Sudėtingiausia antžeminė astronomijos observatorija Atakamoje oficialiai atidaryta astronomams. Pirmoji observatorijos teleskopo padaryta nuotrauka atskleidžia nematomas visatos vietas, kurių negali užfiksuoti jokie kiti regimųjų ir infraraudonųjų spindulių teleskopai. Tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio atvyko į šią observatoriją su tikslu ištyrinėti tamsiausias, šalčiausias, tolimiausias ir paslaptingiausias visatos vietas su šiuo nauju astronominiu įrankiu. Kolkas naujoji observatorija turi […]

Mokslininkai sukūrė maskuojantį įrenginį, kuris ne tik išnaudoja keisčiausio gamtos reiškinio pranašumus, bet ir turi kitų unikalių savybių. Geriausiai įrenginys veikia po vandeniu. Šis unikalus įrenginys naudoja anglies nanovamzdelių skydą. Tai yra vienos molekulės storio anglies skydas, susuktas į cilindrinius vamzdelius. Nanovamzdeliai yra tokio paties tankio kaip oras, tačiau jų stiprumas yra kaip plieno. Jų […]

Teorijos fizikai suformulavo naują topologinės medžiagos kvantinėje mechanikoje sąvoką. Jie susjiejo kvantinės optikos ir kondensuotos medžiagos fizikines savybes, tokiu būdu nurodydami kryptį, kurios laikantis bus galima sukurti kvantinius kompiuterius. Klasikinėje fizikoje energijos išsklaidymu vadinamas reiškinys, kuris paaiškina iš kur atsiranda šiluma trinties metu. Mokslininkai netikėtai nustatė, kad toks reiškinys vyksta ir kvantinėje fizikoje. Eksperimentų metu […]

Mokslininkai sukūrė sintetines smegenėles, kurios gali pakeisti pažeistas žmogaus smegenų dalis, arba tas dalis, kurios veikia netinkamai. Sukurtosios dirbtinės smegenėlės daugiau ar mažiau yra paprasta mikroschema, tačiau ji gali gauti elektrinius impulsus iš smegenų kamieno, suprasti nervinius signalus ir siųsti skirtingus singalus atgal į konkrečius smegenų kamieno regionus. Kolkas tokiu būdu galima valdyti tik pagrindinius […]

Naujausi tyrimai atskleidžia, kad daugiausia kietųjų planetų susiformuoja aplink metalais prisotintas žvaigždes. Taip pat tokio tipo planetų daugiau atrandama aplink nedidelės masės žvaigždes. Tai gali būti svarbus žingsnis, ieškant gyvybės formų už Žemės ribų. Astronominiu požiūriu, visi cheminiai elementai, sunkesni už helį, yra vadinami metalais. Šie metalai susiformavo pirmykščių žvaigždžių sprogimo kaip supernova metu. Mokslininkai […]

Australijos Nacionalinio Universiteto astronomai atrado medžiagos pėdsakus, kuri sudaro visatos pagrindą. Tyrėjai įrodė, kad egzistuoja begalė medžiagos plaušelių, kurie jungia Paukščių tako galaktiką ir kitas netoliese esančias galaktikas, kurios analogiškai yra susijungusios su kitomis, tolimesnėmis galaktikomis visatoje. Išanalizavę senasias žvaigždžių grupes, vadinamas sferinėmis grupėmis, tyrėjai nustatė, kad šios grupės aplink Paukščių taką sudaro siaurą plokštumą […]

Teigiama, kad belaidė elektra pakankamai saugi. 1899 metais serbų inžinierius Nikola Tesla Kolorado Springse sukūrė 43 metrų aukščio, 12 milijonų voltų įtampos elektros ritę ir sugebėjo perduoti elektrą be jokių laidų 40 kilometrų atstumu. Nuo įtampos įsižiebė net 200 lempučių. Po to, kai Tesla išjungė svirtį, nuo ritės nuvilnijo žaibo blyksniai, tačiau niekas nebuvo sužeistas. […]

NASA nustatė, kad nenuspėjamą Žemės ozono sluoksnio sumažėjimą virš Arkties praėjusią žiemą sukėlė nepaprastai ilgas žemos temperatūros periodas stratosferoje. Stratosferoje esantis ozono sluoksnis yra nuo 15 iki 35 kilometrų virš Žemės paviršiaus. Jis saugo gyvybę Žemėje nuo pavojingų Saulės ultravioletinių spindulių. Skylės padidėjimas ozono sluoksnyje vyksta kiekvieną žiemą tiek Arktyje, tiek Antarktyje. Tačiau dėl šiltesnio […]

Hablo kosminis teleskopas ir begalė kitų tyrimams naudojamų kosminių aparatų aptiko netikėtus dalykus super didelės juodosios skylės prieeigose. Stebėjimai atskleidžia, kad gravitacijos pabaisa spjaudosi milžiniškais dujų pliūpsniais, o įkaitusių dujų karūna sklando virš medžiagos, krintančios į juodąją bedugnę. Tyrinėjama juodoji skylė yra Markarijaus 509 (Mrk 509) galaktikos centre, beveik 500 milijonų šviesmečių atstumu nuo Žemės. […]

JAV armija kuria skraidančius aparatus, kurie sugebės vieno žmogaus veidą atskirti didelėje minioje. Taip pat neatsisakoma ir tokių stebėjimo aparatų, kurie stebėtų mūsų elgesio pokyčius. Sukūrus tokius aparatus, pasislėpti taps nebeįmanoma. Tokie aparatai pažeistų žmogaus privatumą, nesvarbu, ar jis yra karo lauke ar ne. Nustatyti žmogaus veidą yra labai paprasta. Technologija 2-D paveikslėlius paverčia 3-D […]

Lidso ir Durhamo Universiteto tyrėjai pagaliau atrado būdą, kuris gali pakeisti plastiko gamybos būdą. Šis proveržis leis sukurti tobulą plastiką, turintį specifinių panaudojimo būdų ir ypatybių. Šis plastikas taip pat bus lengviau perdirbamas. Mokslininkai net 10 metų tyrinėjo, kaip geriau sukurti dideles makromolekules. Šios ilgos, sunarpliotos molekulės yra pagrindinė plastiko sudedamoji dalis. Jos nustato plastiko […]

Nauji SPICAM spektrometro duomenys pirmą kartą parodė, kad Marso planetos atmosferoje yra pilna prisotintų vandens garų. Šis netikėtas atradimas leis geriau suprasti marso vandens ciklą ir atmosferos evoliucijos istoriją. Nors į Marsą buvo siųsta begalė kosminių erdvėlaivių, atmosfera buvo ištirta labai menkai. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas planetos paviršiui tirti. Stebinantys rezultatai buvo gauti išanalizavus SPICAM […]