Praėjus 54 metams po to, kai Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį kosminį palydovą „Sputnik“, ir dvidešimčiai metų po jos žlugimo, palikusio JAV vienvalde kosmine supervalstybe, Rusija vėl priima iššūkį. Olegas Ostapenko, Rusijos kosminių pajėgų vadas, paskelbė, kad Rusia kuria naujos kartos daugkartinio panaudojimo nedidelį kosminį laivą, analogišką kol kas paslapčių gaubiamam Amerikos X-37B Orbitiniam bandomajam laivui […]

Kvantinė mechanika, pradėta plėtoti viso labo tik praėjusiojo amžiaus 3 – ajame dešimtmetyje, vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį aiškinant, kas lemia medžiagos egzistavimą. Skirtingas medžiagos rūšis sudarančios elementariosios dalelės, pavyzdžiui, elektronai, protonai ar neutronai, neblogai aprašomos kvantinės fizikos modeliais. Tačiau netgi dabar, prabėgus 90 metų, kvantinės mechanikos pasaulyje atrandami nauji dėsningumai, o vienas iš jų leidžia […]

Fotosintezė yra natūralus procesas vykstantis augaluose, dumbliuose ir kai kuriose bakterijų rūšyse. Fotosintezės metu saulės energija yra verčiama į cheminę energiją, ir ji yra atsakinga už didelę dalį gyvybės Žemėje. Mokslininkai seniai siekia sukurti medžiagas, kurios naudotų saulės energiją elektros energijos ir kuro gamybai. Lygiai taip pat, kaip tai vyksta fotosintezės metu. Mokslininkai iš Oak […]

Europos ir JAV mokslininkai aptarinėja misijos į ledinius Jupiterio palydovus detales. Jei misija bus įgyvendinta, bus pasiųsti du erdvėlaiviai tirti dviems Jupiterio palydovams, kuriuose, kaip manoma, gali būti vandens. NASA erdvėlaivis tirtų Europą, o ESA palydovas – Ganimedą. Šie du palydovai pasirinkti kaip patys tinkamiausi kandidatai dujinės planetos palydovų evoliucijos tyrimui, taip pat juose tikimasi […]

Vasario 3 dieną „Science“ žurnale paskelbtame straipsnyje skelbiama nauja hipotezė apie pirmųjų žvaigždžių gyvavimo trukmę. Pirmosios žvaigždės buvo labai didelės, todėl jų gyvavimo laikas taip pat buvo labai trumpas. Po keliasdešimt milijonų metų nuo susiformavimo, šios žvaigždės sprogdavo kaip supernovos, į aplinkinę erdvę pažerdamos sunkesnių už vandenilį ir helį cheminių elementų. Polas Klarkas (Paul Clark) […]

Elementariųjų dalelių greitintuvai nebūtinai turi būti tokie milžiniški, koks yra Didysis hadronų greitintuvas LHC Šveicarijoje, CERN tyrimų centre. O ką, jei greitintuvą pavyktų sutalpinti į mikroschemos dydžio erdvę? Elementariųjų dalelių greitintuvai nebūtinai turi būti tokie milžiniški, koks yra Didysis hadronų greitintuvas LHC Šveicarijoje, CERN tyrimų centre. O ką, jei greitintuvą pavyktų sutalpinti į mikroschemos dydžio […]

Daugiau nei prieš 30 metų Džordžas Lukasas (George Lucas) leido mums žvilgtelėti į ateitį savo filme „Žvaigždžių karai“, kur Liukas Skaivokeris (Luke Skywalker) prisitaikė rankos protezą su dirbtine oda. Dabar Stenfordo universiteto tyrėjai mokslinę fantastiką verčia moksliniu faktu. Cheminės inžinerijos profesorė Zhenan Bao pareiškė, kad ji su kolegomis sukūrė jautrią dirbtinę odą, galinčią pajusti net […]

Kopos šiaurinio Marso poliaus srityje toli gražu nėra sustingusios ir įšalusios. Atvirkščiai – kopų smėlis čia keliauja itin dinamiškai, sparčiai keisdamas šiaurinį Marso dykumų kraštovaizdį. Žurnale „Science“ paskelbtoje publikacijoje mokslininkai teigia, kad NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris Raudonąją planetą tyrinėja jau penkerius metus, nuotraukose užfiksuoti netikėti smėlio kopų reljefo pokyčiai. Tamsiąsias šiaurinio poliaus smėlio […]

Antrą kartą per pastarąsias penkias dienas šalia Žemės praskries asteroidas. Primename, kad penktadienį vos už 5,47 tūkst. km nuo mūsų praskriejo objektas 2011 CQ1, o trečiadienį pro Žemę praskries asteroidas 2011 CA7, praneša NASA. Pranešama, kad šio asteroido, kuris buvo pastebėtas tik pirmadienį, dydis – nuo 2,3 iki 5,1 metro. Portalas space.com informuoja, kad trečiadienį […]

Jungtinio laboratorinės astrofizikos instituto (JAV), trumpinamo JILA, mokslininkams pavyko sukonstruoti atominį laikrodį, kuriame atomai sugeba nesusidurti – paradoksaliai skambantis kvantinio pasaulio reiškinys pasiektas glausčiau išrikiuojant atomus. Šis gana netikėtas atradimas, aprašytas žurnale „Science Express“, gali pagerinti eksperimentinių atominių laikrodžių, sudarytų iš tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių neutralių atomų, pagautų susikertant lazerio spinduliuotės pluoštams, veikimą. JILA […]

Sparčiai vėstantis neutroninės žvaigždės branduolys pateikia pirmuosius tiesioginius įrodymus, kad tokios žvaigždės gali sukurti supertakią neutronų medžiagą. Šios medžiagos būsenos Žemės laboratorijose sukurti neįmanoma. Neutroninės žvaigždės yra sprogusių žvaigždžių liekanos. Jų branduoliai tokie tankūs, kad atomai suyra, o protonai ir elektronai susijungia, sudarydami neutronų „sriubą“. Jei sąlygos tinkamos, šie neutronai gali susiporuoti ir suformuoti supertakią, […]

Arizonos (JAV) valstijos universiteto planetologas profesorius Richardas Greenbergas nustatė, kad Jupiterio palydovo Europos polediniame vandenyne gali būti „šimtą kartų“ daugiau deguonies, nei buvo manoma iki šiol. Aplink Jupiterį skriejanti Europa yra vienas didžiausių planetų palydovų visoje Saulės sistemoje. Jos paviršių dengia storas ledo sluoksnis. Mokslininkai turi daug duomenų, patvirtinančių, kad po juo kelių kilometrų gylyje […]

Daug naujų medžiagų sukuriama sudedant atskirus elementus, keičiant temperatūrą ar kitas sąlygas. Norint dar labiau patobulinti kelių metalų junginį ir suteikti jam pageidaujamas savybes reikia eiti giliau – tvarkyti pačius atomus. Šis procesas panašus į bioinžinierių darbą, kai pridedami ar išimami genai ir tokiu būdu kuriami sintetiniai orechos-LX3MLPlus.iso.partganizmai. Tokia veikla būdinga ir mokslininkų grupei iš […]

Tankiame rūgštaus rūko debesyje skendinti Venera vis dar lieka populiariausiu Rusijos tikslu planetų žvalgybos srityje. Po beveik trijų dešimtmečių Rusija planuoja naują misiją “Ryto žvaigždė” ir paragino Vakarų mokslininkus prisidėti prie naujų tyrimų. Maskvoje kosminių tyrimų institute IKI vyko tarptautinė konferencija, kuria siekiama privilioti mokslininkus iš Europos ir kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, į ambicingą projektą, […]

Mokslininkai įrodė, kad besilaukiančios motinos vėžinės ląstelės gali persiduoti negimusiam kūdikiui. Yra žinoma atvejų, kai motina ir vaikas serga tokia pačia vėžio forma, nors teoriškai vaiko imuninė sistema turėtų blokuoti ligą. Britų tyrėjų vadovaujama komanda, analizavusi vieną tokį atvejį, padarė išvadą, jog ląstelės, lėmusios kūdikio leukemiją, galėjo atsirasti tik iš motinos, praneša BBC. Tai, ar […]