Kosminiu Keplerio teleskopu astronomai aptiko žvaigždės ir mažiausiai šešių ją supančių planetų sistemą, nuo mūsų nutolusią apie 2 tūkst. šviesmečių, praneša BBC. Žvaigždę Kepler-11 supančių šešių planetų skersmenys yra 4-18 kartų didesni nei Žemės, o masės – 2-13 kartų didesnės. Tiesa, penkios iš rastųjų planetų nuo žvaigždės yra nutolusios mažesniu atstumu nei Merkurijus nuo Saulės, […]

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institute (VU TMI) paleistas stambiausias Lietuvoje mokslinis technologinis įrenginys – reaktorius, kuriame auginamos šviesos diodų, lazerių gamyboje svarbios medžiagos. Šis renginys – metaloorganinio cheminio nusodinimo iš garų fazės reaktorius. Reaktorius taps vienu svarbiausių Saulėtekio slėnio technologinių branduolių, kuriame bus kuriamos naujos kartos medžiagos, skirtos saulės energetikai, nanotechnologijai, lazerių bei optoelektronikos technologijoms, […]

Naujausias genetinis tyrimas, kurio rezultatus paskelbė žurnalas „Genome Research“, patvirtino: orangutanai yra daug artimesni žmonėms, nei buvo manoma anksčiau, informuoja „The Daily Mail“. Pirmą kartą sudaryta orangutano genetinio kodo schema parodė, kad jo DNR grandinė yra 97 proc. analogiška žmogaus. Vis dėlto tai reiškia, kad „rusvaplaukės“ beždžionės yra ne taip glaudžiai susijusios su mumis kaip […]

Nudegimų skausmą pacientams JAV Vašingtono valstijos universiteto mokslininkai padeda malšinti kompiuterinio žaidimo pagalba. Vašingtono universiteto Harborview nudegimų centro profesoriai Hunteris Hoffmanas ir Davidas Pattersonas sukūrė kompiuterinį žaidimą „SnowWorld“, kuriuo siekiama patraukti paciento dėmesį ir šitaip padėti bent laikinai užmiršti skausmą, rašo BBC. Mokslininkų teigimu, skausmo pojūčiui įtakos turi emocijos, aplinka, kontekstas ir kitur nukreipiamas dėmesys, […]

Nauji reliktinio Didžiojo sprogimo spinduliavimo tyrimai rodo, kad šis sprogimas galėjo būti ne vienintelis. Du fizikai paskelbė teoriją, kad ratilų formos foninių kosminių mikrobangų energijos fliuktuacijos gali reikšti, kad per Visatos egzistenciją įvyko daug sprogimų, greičiausiai sukeltų supermasyvių juodųjų skylių susidūrimų, o šių sprogimų sukeltos gravitacinės bangos paliko savo įspaudus mikrobangų fone. Tiesa, oponentai teigia, […]

Mokslininkų grupei, vadovaujamai dr. Tsujošio Hasegavos (Tsuyoshi Hasegawa) iš Tarptautinio medžiagų nanoarchitektonikos centro (Japonija), pavyko sukurti novatorišką „atominį tranzistorių“, galintį atlikti tiek logines, tiek atminties funkcijas. Kas svarbiausia, naujasis įrenginys suvartoja milijoną kartų mažiau energijos už analogišką įprastinį įtaisą. Manoma, kad loginiai elementai, sugebantys išlaikyti savo būseną (t. y. atlikti atminties funkciją), bus nepakeičiami kuriant […]

Pateikiame vieną iš SPACE.com straipsnių, kurie skirti žmonijos sugrįžimui į Mėnulį. Mėnulyje egzistuoja nemažai vandens. Mokslininkai sako, kad amžinai šešėliais uždengtuose krateriuose ir poliarinėse Mėnulio srityse jis buvo kaupiamas milijonus metų. Mėnulyje esančios vandens atsargos yra nepaprastai vertingos, kadangi jų pagalba įmanoma iš esmės pakeisti kosminius skrydžius. Sušalęs vanduo gali būti kasamas, dalinamas į vandenilį […]

Panašu, kad viena skaudžiausių žmonijos rykščių – vėžys – artimiausiu metu gali būti pričiuptas. Britų mokslininkai atrado geną, kuris padeda vėžiui plisti žmogaus organizme, ir teigia, kad, tokį geną užblokavus tam tikrais vaistais, būtų galima užkirsti kelią daugeliui ligos atmainų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Tyrimus, apie kuriuos kalbama šiame pranešime, vykdo ir Vilniaus universiteto Onkologijos […]

Ankstesni žmonijos bandymai užmegzti ryšį su nežemiško proto atstovais galėjo būti pernelyg padriki ar sudėtingi, kad juos galėtų suprasti į žmones nepanašios protingos būtybės, teigia JAV fizikai. Jie ragina kurti naują kosminio ryšio su protingomis būtybėmis protokolą. Tarptautiniam mokslo žurnalui „Space Policy“ pateiktame JAV astrofizikų Dimitra Atri, Julia DeMarines ir Jacobo Haqq-Misra straipsnyje teigiama, kad […]

Kvantinis susietumas suprantamas kaip kelių dalelių vidinių būsenų sumaišymas, net jei jos yra erdvėje atskirtos dideliais atstumais. Poveikis vienai dalelei akimirksniu perduodamas kitai dalelei, net jei jos ir be galo nutolusios. Fizikai Džejus Olsonas (S. Jay Olson) bei Timotis Ralfas (Timothy C. Ralph) iš Kvinslendo (Queensland) universiteto (Australija) parodė, kad kvantinis susietumas gali egzistuoti ir […]

Pastaruoju metu mokslininkams vis garsiau aptarinėjant, kaip elektronikos pramonėje silicį pakeis grafenas, į perspektyviausių medžiagų sąrašą įtraukiamas naujas žaidėjas, kuris, kaip prognozuojama, leis pagaminti mažesnius ir mažiau energijos suvartojančius lustus. Šveicarijos federalinio technologijos instituto Nanoelektronikos ir nanosandaros laboratorijos (LANES) tyrėjai žurnale „Nature Nanotechnology“ paskelbė straipsnį, kuriame aprašo išskirtines molibdenito savybes, leidžiančias šiai medžiagai įgyti pranašumą […]

Astronomai teigia užfiksavę, kaip manoma, seniausią iki šiol stebėtą galaktiką – žvaigždžių telkinį, susidariusį dar pačioje Visatos kūdikystėje. Mažytė šviesos dalelė, kurią užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“, iki Žemės keliavo 13,2 mlrd. metų, o tai reiškia, kad galaktika gimė po Didžiojo sprogimo, kurio metu ir gimė Visata, praėjus 480 mln. metų. Blausus objektas, pavadinimu UDFj-39546284 yra […]

Nobelio premiją fizikos srityje pelnė du mokslininkai, sugebėję, vienos pasakos žodžiais tariant, „perpus perskelti plauką”. Tiesą pasakius, jie paskiekė kur kas daugiau – suskaidė grafitą vos vieno atomo storio sluoksniais. Taip gimė grafenas – viena stipriausių, lengviausių ir laidžiausių elektrai medžiagų pasaulyje. Reikšmingus darbus šioje srityje atlieka ir Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedros mokslininkai. Įvairiais […]

Panašiai kaip fotonai, kurie yra šviesos bangos, plazmonai yra plazmos virpesiai – laisvų elektronų kietame kūne virpesiai. Jei tokie virpesiai vyksta metalų sandūroje, tai atsiranda vadinamieji paviršiniai plazmonai. Paviršiniai plazmonai suteikia galimybę valdyti bei perduoti šviesą įrenginiams, naudojamiems įvairiose srityse. Mokslininkų grupė iš Strasburo (Strasbourg) universiteto, esančio Pracūzijoje, panaudojo fotonų ir plazmonų sąveiką nukreipdami šviesą […]

Įprastiems automobilių varikliams tinkami degalai į aplinką neišmeta šiltnamio dujų, o jų preliminari kaina – apie 78 centus už litrą. Pradėti pardavimus degalinėse tikimasi per artimiausius trejus arba penkerius metus. Ketverius metus slaptai dirbę britų mokslininkai iš Rutherfordo Appletono laboratorijos, Oxfordo universiteto bei Londono universitetinio koledžo savaip perrašė vandenilinio kuro, kuris tiks įprastų automobilių dabartiniams […]