Metų metus mokslininkai įsivaizdavo, kad į Žemę kartu su kometomis arba meteoritais atkeliavusi mikrobiška gyvybė pasėjo sėklą iš kurios išsivystė marga ir įvairi gyvybė. Tačiau ar galėjo šis „panspermijos“ scenarijus pakrypti kita linkme? Galbūt Žemė suteikė gyvybę kitiems pasauliams?
Tai sena idėja, tačiau dabar Japonijos Kyoto Sangyo universiteto mokslininkas Tetsuya Hara kartu su kolegomis atliko naujus skaičiavimus, kurie, anot mokslininkų, patvirtina šį požiūrį. „Vienintelė mums žinoma planeta, kurioje egzistuoja gyvybė yra Žemė. Todėl Žemė galėjo būti ir kitų planetų gyvybės šaltinis“, – teigė mokslininkai. Po saulės audros mikrobus iš atmosferos į kosmosą galėjo išmesti greitieji jonai, tačiau be apsaugos, mikrobus iki mirties apšvitintų įkrautos dalelės.
Tikriausiai saugiausias būdas gyvybės sėklai išplisti – į kitus pasaulius keliauti kartu su uolienomis. Tetsuya Hara kartu su kolegomis tyrinėjo vieną iš didžiausių meteoritų smūgių Žemės istorijoje: „Čiksulubo“ (isp. Chicxulub) smūgį, įvykusį prieš 65 milijonus metų ir dažniausiai kaltinamą dėl dinozaurų išnykimo. Mokslininkai skaičiavo kiek susidūrimo liekanų galėjo kliūti kitiems saulės sistemos kūnams, kurie buvo palankūs gyvybei. Spėjama, kad tai galėjo įtakoti Saturno mėnulio „Eneladus“ ir Jupiterio mėnulio „Europa“ vystymąsi: manoma, kad abu mėnuliai turi didelius popaviršinius skysto vandens telkinius.
Mokslininkų skaičiavimais, esant tam tikromis sąlygomis, su „Europa“ galėjo susidurti apie 300 milijonų uolienų, o su „Enceladus“ apie 500 milijonų. Spėjama, kad daugiau uolienų galėjo susidurti su mėnuliu ir Marsu. Mokslininkų komanda savo apžvalgoje rašė: „Nors ir nėra aišku kaip uolienos galėjo patekti į įsivaizduojamą popaviršinę, „Enceladus“ ir „Europa“ jūrą, tačiau yra didelė tikimybė, kad mikroorganizmai, atgabenti iš Žemės, ten adaptuosis ir augs“.
T. Hara apskaičiavo, kad apie 1000 nuo „Čiksulubo“ smūgio atskilusių uolienų, per milijoną metų galėjo pasiekti planetas esančias už 20 šviesmečių. Vis dar neaišku, ar mikrobai gali išgyventi tokią kelionę, tačiau yra žinoma, kad maži organizmai vadinami „lėtūnais“ (lot. Tardigrada) ir kerpės gali trumpą laikotarpį išgyvena kosmoso vakuumo sąlygomis.
(No Ratings Yet)
Loading...