Etaloninis JAV karinio jūrų laivyno observatorijos laikrodis liepos 1 d. vidurnaktį GMT laiku buvo pervestas per 1 papildomą sekunde, kad kompensuotų dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį susidariusią paros trukmės matavimo paklaidą, pranešė „Space.com“. Tikslūs skaičiavimai rodo, kad paros trukmė Žemėje nuolat ilgėja, tiesa, pernelyg mažai, kad tai būtų galima pastebėti: vos maždaug po 1,4 milisekundės kas 100 metų.
„Tuo metu, kai Žemėje gyveno dinozaurai, mūsų planeta aplink savo ašį apsisukdavo per maždaug 23 valandas, – sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Grinbelte mokslininkas Danielis MacMillanas. – 1820 metais tai truko lygiai 24 valandas, arba 86 400 sekundžių. Nuo 1820 m. saulės paros trukmė pailgėjo maždaug 2,5 milisekundžių.“
Pasak mokslininko, taip atsitiko dėl Žemės ir Mėnulio tarpusavio traukos. Dėl mūsų planetos gravitacinio poveikio Mėnulis kasmet nuo Žemės į kosminę erdvę nutolsta maždaug po 4 centimetrus. Žemės sukimosi aplink savo ašį lėtėjimas nesibaigs tol, kol ji traukos jėgos nebus „prirakinta“ prie Mėnulio, tai yra, bus nuolatos atsisukusi į jį viena savo puse. Mėnulis į mus visą laiką yra atsisukęs ta pačia savo puse, kita pusė iš Žemės nematoma.
Žemės sukimosi lėtėjimą mokslininkai apskaičiavo naudodami vadinamąjį VLGBI (Very Long Baseline Interferometry) – labai ilgos bazinės linijos interferometrijos – metodą, sakoma pranešime. Jis remiasi skaičiavimais, per kiek laiko iš kvazarų – ryškiausių kosmoso objektų – sklindančios radijo bangos pasiekia Žemės radijo teleskopus. Remiantis nepaprastai mažais tokių matavimų rezultatų svyravimais, fiksuojamais skirtingais instrumentais, apskaičiuojamas Žemės sukimosi aplink savo ašį greitis ir kitos svarbios jos orbitos charakteristikos.
Liepos 1 d. atliktas astronominių laikrodžių koregavimas 1 sekunde yra jau 25 nuo pat 1972 metų, kuomet buvo pradėta tokia praktika, skelbia „Space.com“.
(1 votes, average: 5.00 out of 5)
Loading...