Šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje vykdant atominės bombos bandymus JAV vyriausybė susidūrė su dar vienu techniniu iššūkiu – reikėjo sukurti fotokamerą, galinčią nuosekliai fiksuoti branduolinio užtaiso detonavimo etapus.
Šis tikslas buvo pasiektas išradus ir pagaminus „Rapatronic“ pavadintą fotokamerą, kuri, pastatyta už maždaug 11 kilometrų nuo branduolinio sprogimo epicentro, galėjo itin didele sparta fotografuoti atominės bombos sprogimą. Nors šios nuotraukos jau gana seniai buvo išslaptintos, apie „Rapatronic“ vėl priminė prieš kelias dienas tinklaraštyje „Damn Interesting“ paskelbtos istorinės „atominės“ fotografijos, skelbia „Dailymail.co.uk“.
Vienoje iš jų, pavadintoje „Mirties veidu“, matyti maždaug 30 metrų skersmens ugnies kamuolys, užfiksuotas fotojuostoje praėjus vos dešimčiai nanosekundžių (viena dešimtmilijoninė sekundės dalis) nuo branduolinio užtaiso detonavimo. Ši ir kitos panašios nuotraukos buvo padarytos 1952 metais, sakoma pranešime.
Skelbiama, kad vienkartinio naudojimo „Rapatronic“ fotokameros gebėdavo užfiksuoti kadrus praėjus vos kelioms nanosekundėms nuo sprogimo pradžios, kai ugnies kamuolys būdavo vos 20 – 30 metrų skersmens, o jo temperatūra 3 kartus viršydavo temperatūrą Saulės paviršiuje.
Kadangi tais laikais nebuvo technologijų, suteikiančių galimybę ta pačia kamera padaryti antrą kadrą, JAV kariškiai branduoliniuose poligonuose naudojo visą eilė „Rapatronic“ įrenginių, nukreiptų į tą patį atominį užtaisą. Vietoje įprastinių užraktų šiose kamerose buvo naudojami poliarizuoti lęšiai, sujungti su juos valdančiu elektriniu elementu, po dešimties nanosekundžių „uždarančiu užraktą”. „Rapatronic“ išrado Masačusetso Technologijos instituto mokslininkas Haroldas E. Egertonas, prisidėjęs ir prie kitų fotografijos technologijų pasiekimų.
Šaltinis: balsas.lt
(No Ratings Yet)
Loading...