Plakanti širdis be pulso

Medicinos mokslų daktaras Budas Frazieris iš Teksaso Širdies instituto (JAV) kadaise susižavėjo beprotiška idėja – „išimkime visą nefunkcionuojančią širdį velniop ir vietoj jos įstatykime… dvi turbinas. Toks mechanizmas galės varinėti kraują ne prasčiau už širdį.“

Skirtumas tas, kad tokia širdis… neplaks. Nebus pulso. O žmogus bus gyvas. Ir sveikas. Tokios fiziologijos niekas neregėjo pastaruosius 500 mln. evoliucijos metų.

Apie tokius triukus pasakojama „Heart Stop Beating“ – trijų minučių trukmės dokumentiniame filme apie neplakančią, vientisu srautu kraują varinėjančią dirbtinę širdį.

„Kaip mes drįstame atvėrinėti žmonėms krūtinės ląstas ir „atjunginėti“ jiems širdis? Kuo mes save laikome?“ – retoriškai ir kartu iššaukiančiai klausia B. Fraziero kolega, medicinos mokslų daktaras Billy Cohnas.

Bet juk kažkam reikia tai daryti.

„O man labiausiai patinka daryti tai, ko iki tol dar niekas nėra daręs“, – meta B. Cohnas.

Tereikia paimti tas dvi dirbtines pompas ir… pamėginti jas persodinti. Pirmiausiai gyvūnams. Vietoj jų turimos širdies.

„Keisčiausia, jog kitą dieną po tokios operacijos atsigavę galvijai gyveno įprastinį gyvenimą, – pasakoja B. Cohnas. – Jie ėdė, gėrė, šlapinosi, tuštinosi taip, kaip ir įprastai. Tačiau jei pamėgintumėte prie jų krūtinės ląstos pridėti stetoskopą ir pasiklausyti širdies plakimo, jūs jo neišgirstumėte. Pagal esminį kriterijų, kuriuo mes, gydytojai, remiamės vertindami pacientų sveikatos būklę – širdies plakimą – tie galvijai buvo mirę.“

Tokią operaciją transpantologų kolektyvas atliko penkiasdešimčiai karvių. Apie jos atlikimą žmogui jie tik svaičiodavo ir teoretizuodavo. Tačiau atėjo momentas, kai nebebuvo jokio kito pasirinkimo. Pacientas Craigas Lewisas būtų tiesiog neišgyvenęs – jam buvo likę daugiausiai 12-24 valandos. Reikėjo pamėginti. Kitos išeities nebuvo.

2011-ųjų kovą mirštančiam C. Lewisui nebefunkcionuojanti širdis buvo pakeista dirbtine, neplakančia širdimi. Jau kitą dieną jis buvo visiškai stabilios būklės.

„Aš kalbėjausi su juo, kai jis prabudo po operacijos, – prisimena B. Frazieris. – Jis kažką rašė, dirbo savo kompiuteriu. Esame tai nufotografavę.“

Širdis be pulso. Tai – jau tikrovė.